P.Jankūnas: “Neabejoju, jog pateksime į kitą Eurolygos etapą” 0

Šiandien Kauno “Žalgirio” krašto puolėjas Paulius Jankūnas atsakė į tinklalapio zalgiris.lt lankytojų jam užduotus klausimus.

– Kada ir kaip pradėjai lankyti krepšinio treniruotes? (Gediminas Žygelis, Vilnius)
– Ketvirtoje klasėje į mokyklą atėjo krepšinio treneris, kuris atrinkinėjo berniukus į krepšinio treniruotes. Aš buvau klasėje aukščiausias, tad jis pasirinko ir mane.

– Galbūt vaikystėje išbandei ne tik krepšinį, bet ir daugiau sporto šakų? (Agnė Žeirytė, Vilnius)
– Ne, daugiau nesu užsiiminėjęs jokiomis kitomis sporto šakomis. Lankiau tik krepšinio treniruotes.

– Ar turi krepšininko idealą dabar? Ir koks idealas buvo vaikystėje? (Ieva Skudraitė, Joniškio raj.)
– Vaikystėje žavėjausi Tomo Masiulio žaidimu. Dabar neturiu tokio žaidėju, kurį galečiau vadinti savo idealu. Iš daugelio krepšininkų stengiuosi išmokti tai, kas man būtų naudinga.

– Ar dar prisimeni savo pirmąjį dėjimą į krepšį? (Tadas P.)
– Tikrai nebeprisimenu. Tai turbūt buvo paprastas dėjimas viena ranka.

– Kaip klostėsi tavo karjera A.Sabonio krepšinio mokykloje? Ar dar bendrauji su buvusios komandos draugais? (Mantas Kleiza)
– Ilgą laiką buvau tik gynybinio stiliaus krepšininkas, pelnantis labai mažai taškų. Matyt, trūko drąsos, pasitikėjimo. Tačiau pastoviai tobulinai savo žaidimą puolime ir dabar, manau, man visai neblogai sekasi atakuoti varžovų krepšį. Su buvusisis treniruočių partneriais beveik nebendrauju. Nebent su tais, kurie atstovavo ar atstovauja “Žalgirio” pagrindinei ir dublerių ekipoms – tai su Gyčiu Furmanavičiumi, Dariumi Šilinskiu, Justu Pavlavičiumi.

– Kada sužinojai, kad šiame sezone žaisi pagrindinėje “Žalgirio” sudėtyje? (Rokas Kuprys, Panevėžys)
– Iškart po praėjusio sezono. Prieš išvykstant į Jaunimo rinktinės treniruočių stovyklą man pranešė, jog šiame sezone atstovausiu “Žalgiriui”.

– Ar daug daugiau jėgų tenka atiduoti treniruojantis ir žaidžiant pagrindinėje “Žalgirio” komandoje? (Povilas Mačiulis, Kaunas)
– Be abejo. Dabar rungtyniauju gerokai aukštesniame lygyje. Taip pat ir treniruočių metu reikia atiduoti daugiau jėgų grumiantis su A.Saboniu, T.Beardu ar A.Javtoku.

– Ar tikėjaisi tiek daug laiko išbūti aikštelėje pirmajame sezone “Žalgiryje”? (Rokas Kuprys, Panevėžys)
– Tikrai nesitikėjau. Galvojau, kad aikštelėje praleisiu mažiau minučių.

– Ar buvo galimybė, jog šiame sezone rungtyniautum ne Kauno “Žalgiryje”? (Aleksandras)
– Nieko apie tai negirdėjau. Kaip minėjau, iškart po praėjusio sezono man buvo pranešta, jog žaisiu pagrindinėje komandoje.

– Pauliau, kaip tu jautiesi būdamas pagrindinės Kauno „Žalgirio“ komandos nariu? Ar greitai pritapai prie komandos? (Smitsas)
– Jaučiuosi tikrai gerai. Komanda labai draugiška, greitai adaptavausi joje. Nėra jokių nesusitarimų ar ko nors panašaus bendraujant su komandos draugais. Juolab, kad ir praėjusiame teko dalyvauti “Žalgirio” treniruotėse, tad jau pažinojau visus žalgiriečius.

– Kokią įtaką daro Arvydo Sabonio buvimas greta treniruočių ir rungtynių metu? (Edvinas Krakauskas, Punskas)
– Įtaka tik teigiama. Lengva žaisti su Arvydu, nes visada būdamas atsidengęs sulauki iš jo perdavimo. A.Sabonio buvimas šalia taip pat suteikia ir pasitikėjimo savo jėgomis.

– Kaip vertini Kauno „Žalgirio“ galimybes šį sezoną? Ar pateksite į kitą varžybų etapą? (Ieva Skudraitė, Joniškio raj.)
– Net neabejoju, jog mes rungtyniausime kitame Eurolygos etape. O toliau stengsimės patekti į “Finalinio ketverto” varžybas. Taip pat manau, jog vėl turime iškovoti LKL čempionų žiedus.

– Ar teiki ypatingą reikšmę 13-ąjam numeriui? Ar šis skaičius turi kokios išskirtinės reikšmės? (Agnė Žeirytė, Vilnius)
– Atstovaudamas “Žalgirio” dubleriams aš žaidžiau 13 numeriu. Ateidamas į pagrindinę komandą aš nesitikėjau ir toliau vilkėti marškinėlius su šiuo numeriu, bet taip susiklostė, jog šis numeris kaip tik buvo laisvas ir atiteko man.

– Ką manai apie idėją prieš kiekvienas “Žalgirio” rungtynes namuose atlikti Lietuvos himną? Ar tai padeda labiau susikaupti rungtynėms ir nusiteikti kovai? (Agnė Žeirytė, Vilnius)
– Galvoju, jog tai puiki mintis. Himnas padeda labiau “užsivesti”, susikaupti prieš mačą.

– Kaip manai, ar turi šansų patekti į Lietuvos krepšinio rinktinę ir vykti į Atėnų olimpines žaidynes? (Vytautas Banys, Raseiniai)
– Kol kas apie tai negalvoju. Stengiuosi kuo daugiau treniruotis, tobulėti, o apie patekimą į rinktinę dar neteko susimąstyti.

– Esi kairiarankis. Kaip vertini savo žaidimą dešinėje aikšteles pusėje? (Irmantas Adamonis)
– Turiu pripažinti, jog tai mano silpnoji pusė. Reikia dar daug įdėti darbo, kad ištaisyčiau šią spragą savo žaidime.

– Ar varžybų metu pastebi fanų reakcijas sporto halės tribūnose? (Skaistė Šiliauskaitė)
– Na per daug nekreipiu į tai dėmesio. Pastebiu tik tiek, jog po mūsų taiklaus metimo sirgaliai sveikina žalgiriečius plojimais, o po netaiklaus girdisi nusivylimo atodūsis.

– Norėčiau užduoti tau tokį klausimą. Koks jausmas rungtyniauti užpildytoje varžovų arenoje pvz. tokioje kaip Malagos “Unicaja”? (Sergėjus Nagreckis, Radviliškis)
– Reikia pripažinti, jog žaidžiant išvykoje labiau jaudinuosi negu Kaune. Varžovų sirgaliai skanduoja, rėkauja, stengiasi išmušti mus iš vėžių. Tai tikrai veikia psichologiškai.

– Įdomu būtų sužinoti, kaip keitėsi tavo požiūris į krepšinį nuo tada, kai tik pradėjai treniruotis iki dabar, kai jis yra pagrindinis ir kasdieninis užsiėmimas? (Toma, Kaunas)
– Na pradžioje krepšinis buvo kaip papildomas užsiėmimas po pamokų, galima sakyti – hobis. Dabar tai yra mano kasdieninis darbas. Einu į jį nė negalvodamas, kad galbūt galėčiau neiti ar panašiai.

– Pauliau, koks tavo rezultatyvumo rekordas per rungtynes? (Tomas Legota, Kaunas)
– Praėjusiame sezone, rungtyniaudamas Lietuvos krepšinio A lygoje, per vienerias rungtynes pelniau 48 taškus. Tai – mano asmeninis rekordas.

– Ar buvai “Žalgirio” gerbėjas vaikystėje? (Ramūnas Kaunietis, Panevėžys)
– Taip. Visada sirgau už Kauno klubą.

– Kaip sekasi mokslai VDU? (Benediktas Kabašinskas, Kaunas)
– Mokinuosi pirmus metus ir stengiuosi tai daryti kuo geriau, tačiau yra sunku. Išvažiavus su komanda į Eurolygos rungtynes tenka praleisti nemažai paskaitų. Grįžus tenka vytis grupiokus, kurie būna nemažai pažengę į priekį.

– Kodėl neišvažiavai mokytis į JAV? (Benediktas Kabašinskas, Kaunas)
– Buvo daug pasiūlymų vykti mokytis ir žaisti krepšinį už Atlanto. Bet man ir Lietuvoje viskas sėkmingai klostosi, tad nesiruošiu išvažiuoti į JAV.

– Kokia yra tavo kasdieninė darbotvarkė? (Toma, Kaunas)
– Ryte keliuosi 7 valandą, nes kiekvieną dieną 8 val. jau turiu būti anglų kalbos paskaitoje. Po jos grįžtu namo ir pusryčiauju. Pasistiprinęs važiuoju į rytinę “Žalgirio” treniruotę, kuri prasideda po 10 val. Po jos grįžtu namo ir pietauju. Papietavęs vėl važiuoju į universitetą į paskaitas. Grįžęs po paskaitų šiek tiek pailsiu, užkandu ir vykstu į vakarinę treniruotę. Grįžęs iš jos iškart einu miegoti.

– Ar domiesi NBA čempionatu? Kokiai komandai simpatizuoji? (Tomas Zenevičius, Alytus)
– Taip, stengiuosi sekti įvykius NBA aikštelėse. Iš NBA komandų išskirčiau San Antonijo “Spurs”, nes man patinka jų žaidimo stilius.

– Ką veiki laisvu nuo treniruočių ir rungtynių metu? Koks tavo hobis? (Extreme)
– Laisvo laiko kaip ir nelabai turiu. Jei ir turiu laisvą minutę, tai stengiuosi nevaikščioti, nevarginti kojų. Pažiūriu televizorių, kartais pažaidžiu kompiuteriu.

– Ar daug bendrauji su komandos draugais? (Povilas Mačiulis, Kaunas)
– Galima sakyti, kad po rungtynių ar treniruočių su komandos draugais beveik nebendrauju. Matausi su jais kiekvieną dieną sporto salėje. Tik su S.Serapinu kartais nueiname kur nors papietauti.

– Su kuo iš komandos partnerių geriausiai sutari? (Justina Lapienytė, Kėdainiai)
– Nieko negalėčiau išskirti. Su visais komandos draugais santykiai labai geri.

– Kokiu automobiliu važinėji šiuo metu ir ir kokį svajoji įsigyti? (Tadas P.)
– Dabar važinėju su “Peugeot 605”. O pasvajoti galima apie daug ką. Patinka “Mercedes” automobiliai, bet jie ir brangiausi yra. Taip pat patinka BMW ir “Audi” automobiliai.