„Žalgirio“ gynėjo svajonė – žaisti Olimpinėse žaidynėse 0

Šią vasarą 26 metų krepšininkas Vidas Ginevičius drąsiai galėtų pavadinti džiaugsminga. Jis sulaukė kvietimo į Lietuvos nacionalinę rinktinę, kurios treniruočių stovykloje dabar lieja prakaitą, o neseniai Kauno „Žalgirio“ klubas su gynėju pratęsė sutartį dar vienam sezonui.
„Atstovauti Lietuvai Olimpinėse žaidynėse yra mano dar neišsipildžiusi svajonė“, – mūsų tinklalapiui teigė V.Ginevičius.

Norėjo likti „Žalgiryje“

– Ar labai apsidžiaugei, kai Kauno „Žalgiris“ pasiūlė pratęsti sutartį?
– Žinoma. Visada džiaugdavausi, sulaukęs „Žalgirio“ kvietimo. Malonu žaisti komandoje, rungtyniaujančioje Eurolygoje.

– Turėjai ir kitų klubų pasiūlymų?
– Aš norėjau likti „Žalgiryje“. Pasibaigus sezonui man sakė, kad yra tokia galimybė, todėl tikėjausi žaisti LKL čempionų klube ir apie kitus pasiūlymus nelabai galvojau. Net nežinau apie juos, nes pradėjau treniruotis su Lietuvos rinktine ir Kaune mažai buvau.

– Vis daugiau Lietuvos krepšininkų išvyksta žaisti į užsienį. Tavęs tokia perspektyva nevilioja?
– Vilioja. Sezoną dar pažaisiu „Žalgiryje“, o vėliau tikriausiai reikės paragauti legionieriaus duonos. Reikia ir pinigų užsidirbti.

– Didesnę praėjusio sezono dalį žaidei Alytaus „Alitos“ komandoje. Kaip vertini „Alitoje“ praleistą laiką, ar ilgėjaisi „Žalgirio“?
– „Žalgirio“ labai ilgėjausi. Sunku buvo susitaikyti su tuo, kad žaidžiu ne „Žalgiryje“. Dzūkijos komandai metai buvo prastoki. Komanda nieko nepasiekė tarptautinėse varžybose. Man sekėsi gerai. Daug žaisdavau, išmokau rungtyniauti įžaidėju.

– Kuo skyrėsi tavo santykiai su „Alitos“ krepšininkais nuo santykių su žalgiriečiais?
– Santykiai visiškai nesiskyrė. Su abiejų komandų krepšininkais sutardavau puikiai.

Laukė kvietimo į rinktinę

– Dabar treniruojiesi su Lietuvos vyrų rinktine. Kvietimo į rinktinę laukei ar jis maloniai nustebino?
– Vienareikšmiai pasakyti negaliu. Jei atvirai, tikėjausi, kad galiu būti pakviestas. Kai pakvietė, truputį nustebau.

– Palangoje vykstančias treniruotes gali pavadinti sunkiomis?
– Lengvomis jų tikrai nepavadinčiau. Lengviau krepšininkams, dalyvavusiems ir pirmoje rinktinės treniruočių stovykloje. Tiems, kurie iki tol ilsėjosi, yra sunkiau. Treniruotės po truputį vis sunkėja.

– Kaip vertini savo galimybes žaisti Atėnų olimpiadoje?
– Anksti apie tai kalbėti, nes dar nėjome į salę. Tai pradėsime nuo kitos savaitės. Kai pabūsime krepšinio aikštelėje, bus matyti. Viską nuspręs treneriai.

– Labai nusiminsi, jei neteks vykti į Olimpines žaidynes?
– Būtų skaudoka, nes Olimpinės žaidynės vyksta tik kas ketverius metus. Kita vertus, per kitą olimpiadą man bus tik 30 metų, tad reikėtų toliau atkakliai treniruotis ir stengtis patekti į rinktinę.

– Ko galima tikėtis iš Lietuvos rinktinės Atėnų olimpiadoje? Kas bus didžiausi lietuvių konkurentai?
– Lietuviai tikisi medalių, bet bus nepaprastai sunku. Visos komandos su mumis žais kaip su Europos čempionais, todėl labai stengsis. Konkurentų bus labai daug: JAV, Serbija ir Juodkalnija, Ispanija, Italija, Argentina.

Pravardę sugalvojo treneris

– Kokia tavo didžiausia sportinė nesėkmė?
– Tik pradėjęs rungtyniauti „Žalgiryje“, netapau LKL čempionu. Tada aukso žiedus laimėjo vilniečiai.

– Koks sportinis įvykis suteikė daugiausia džiaugsmo?
– Pirmasis iškovotas LKL aukso žiedas.

– Kuris sezonas LKL čempionate tau buvo sėkmingiausias?
– 2000-2001 metų, kai atstovavau Klaipėdos „Neptūnui“. Tą sezoną žaidžiau labai daug ir rezultatyviai.

– Ar po prastai sužaistų rungtynių bandai išsiaiškinti, kodėl tau nesisekė?
– Kartais bandau. Po tokių varžybų būna sunku užmigti. O jei dar ir komanda pralaimi… Tada vartaisi ir prisimeni kiekvieną rungtynių momentą.

– Ar tarp krepšininkų turi pravardę? Jei taip, kas ją sugalvojo?
– Dar nuo tų laikų, kai atstovavau „Žalgirio“ dubleriams, mane vadina Seniu. Kodėl? Žaisdamas dublerių ekipoje už komandos draugus buvau vyresnis 2 – 3 metais. Kartą treneris Rimantas Grigas mane taip pavadino ir ši pravardė prigijo. Dabar vardu vadina rečiau nei pravarde.

– Su kuriuo krepšininku esi labiausiai susidraugavęs?
– Artimiausiai bendrauju su žalgiriečiais Dainiumi Šalenga, Simonu Serapinu, „Šiaulių“ komandoje sezoną baigusiu Martynu Andriukaičiu.

Vestuvės – ne už kalnų

– Kažkada tave kvietė studijuoti į JAV. Niekada nesigailėjai, kad neišvykai?
– Tikrai nesigailėjau. Dauguma krepšininkų iš JAV į Lietuvą grįžta neatpažįstamai pasikeitę arba jų visai nebesigirdi. Prasimuša tik nedidelė dalis.

– Esi baigęs Kauno technologijos universitetą. Ar dabar sugebėtum dirbti pagal specialybę?
– Turiu du diplomus. Galėčiau dirbti energetikos vadybininku ir darbų saugos inžinieriumi. Iš karto dirbti gal ir negalėčiau, bet manau, kad greitai viską prisiminčiau ir įsivažiuočiau.

– Vis dar viengungis?
– Dar nevedęs, bet netrukus ketinu tai daryti. Šiais metais dėl dalyvavimo Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklose nespėsiu. Vestuves su drauge Agne, kuri yra baigusi Lietuvos veterinarijos akademiją, tikriausiai iškelsime kitą pavasarį.

– Kokios svajonės krepšinyje dar nespėjai įgyvendinti?
– Atstovauti Lietuvos rinktinei Olimpinėse žaidynėse.

– To ir linkime.