Šeimą sukūręs puolėjas norėjo likti „Žalgiryje“ 0

27 metų 206 cm ūgio puolėjas Artūras Javtokas ramiai laukia ateinančio sezono. Jis žino, kad ir kitą sezoną vilkės Kauno „Žalgirio“ marškinėlius. LKL čempionų klubas su neseniai šeimą sukūrusiu krepšininku pratęsė sutartį dar vieneriems metams. „Labai patenkintas, kad vėl rungtyniausiu legendiniame Lietuvos klube“, – mūsų tinklalapiui sakė A.Javtokas.

Didelės vestuvių puotos nekėlė

– Dar sezoną atstovausite Kauno „Žalgiriui“. Nenorėjote išvykti rungtyniauti į užsienį?
– Nenorėjau. Dabartinėmis aplinkybėmis man kur kas geriau rungtyniauti „Žalgirio“ komandoje. Žinau, ką aš galiu, treneriai žino, ko iš manęs gali tikėtis. Į užsienio klubą išvykti visada suspėsiu. Be to, LKL čempionai dalyvauja aukščiausio lygio varžybose – Eurolygoje. Kiekvienas krepšininkas nori žaisti aukšto lygio klube su stipriais varžovais. Aš taip pat patenkintas, kad galėsiu atstovauti „Žalgiriui“.

– Šią vasarą jūsų gyvenime įvyko svarbių permainų. Birželio pabaigoje sumainėte aukso žiedus su vilniete Akvile Murėnaite. Kaip susipažinote, kiek laiko draugavote?
– Susipažinome prieš porą metų viename vakarėlyje. Pamatėme, kad abu kvėpuojame tuo pačiu oru. Pajutau, kad Akvilė – geras žmogus. Ji, kaip ir aš, nei rūko, nei išgėrinėja. Tai man patinka.

– Ar tuo metu, kai susipažinote, ji žinojo, kad esate krepšininkas?
– Iš pradžių ne. Bet tą patį vakarą sužinojo. Aš nesigyriau, viskas išėjo savaime.

– Ar Jūsų vestuvių puotoje buvo daug svečių? Kas dalyvavo iš krepšininkų?
– Didelės puotos nebuvo. Aš ne iš tų žmonių, kurie mėgsta kilnoti stikliuką, linksmintis 2 – 3 dienas. Pokylyje dalyvavo 25 svečiai – patys artimiausi žmonės, draugai. Iš krepšininkų buvo du – mano brolis Robertas ir Lenkijoje rungtyniavęs gynėjas Rolandas Jarutis.

Brolį priversdavo pralaimėti

– Užaugote Šiauliuose, žaidžiate Kaune, butą turite Vilniuje. Kuo save laikote?
– Šiauliai – mano gimtinė, o gyventi rengiuosi Vilniuje. Sostinėje man patinka, per trejus metus spėjau priprasti. Kadangi ateinantį sezoną atstovausiu „Žalgiriui“, jo metu su žmona apsistosime Kaune.

– Praėjusį sezoną jūs rungtyniavote „Žalgiryje“, brolis Robertas – Vilniaus „Lietuvos ryte“. Kurią komandą LKL finale palaikė jūsų tėvai?
– Prieš finalą mamai aš iš karto pasakiau, kuri komanda laimės. „Lietuvos rytas“ perspektyvi ekipa, mūsų – patyrusi ir stipresnė. Todėl norai ir lieka tik norais.

– Broliai dvyniai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai labai nori žaisti vienoje ekipoje. O judu su Robertu?
– Aš to nesureikšminu. Didelio skirtumo nėra. JAV gyvenome tolokai vienas nuo kito, Vilniuje vienu metu žaidėme tame pačiame klube. Nebūtina atstovauti tai pačiai komandai. Kiekvienas turi ieškoti kur jam geriau.

– Ar dažnai bendraujate su Robertu?
– Mes gerai sutariame, todėl susitinkame dažnai.

– Bet krepšinio aikštelėje galėtumėte ir susistumdyti?
– Kovos įkarštyje galima susistumdyti, nes kiekvienas nori įrodyti savo jėgą. Bet tik tol, kol vyksta rungtynės.

– Ar su Robertu kada nors žaidžiate krepšinį vienas prieš vieną? Jei taip, kas dažniau laimi?
– Dabar nebežaidžiame. Anksčiau, kol brolis nebuvo patyręs traumos, kovodavome. Aš jam buvau kietas riešutėlis. Robertas prieš mane laimėjo gal tik vieną kartą.

Laisvalaikį praleidžia Vilniuje

– Esate žaidęs ir „Lietuvos ryte“. Ar skiriasi žaidėjų santykiai sostinės komandoje ir „Žalgiryje“?
– Vilniaus komandoje kiekvienais metais santykiai būdavo skirtingi. Kai tik pradėjau žaisti, visi neturėjome žmonų, todėl dažniau bendraudavome. Vėliau daugelis vedė, pasidarė solidūs, todėl laisvalaikiu susitikdavome gerokai rečiau. Santykiai pasidarė daugiau profesionalūs. Panašiai ir „Žalgiryje“.

– Praėjusį sezoną LKL čempionų klubo marškinėlius vilkėjo amerikiečiai Tanoka Beardas, Edas Cota, serbas Miroslavas Beričius ir latvis Ainaras Bagatskis. Kuris iš jų labiausiai patiko ne kaip krepšininkas, o kaip žmogus?
– Nelabai jų pažinau, todėl negalėčiau nė vieno išskirti. Tik galiu pasakyti, kad trinties nebuvo nė su vienu.

– Su kuriuo žalgiriečiu pabendraujate laisvalaikiu?
– Mano laisvalaikis prabėgdavo Vilniuje, komandos draugų – Kaune. Daugiau bendraudavau su lietuviais, o užsieniečiai bendrą kalbą rasdavo tarp savęs.

– Per Eurolygos rungtynes negaudavote daug žaisti. Ar toks vaidmuo komandoje jus tenkina? Gal ateinantį sezoną aikštelėje tikitės praleisti daugiau minučių?
– Aš to nesureikšminu. „Žalgiris“ – komanda, turinti daug gerų krepšininkų. Kiek gaunu žaisti, tiek gerai. Kiek kam rungtyniauti, sprendžia treneris. Aš dirbu savo darbą ir tuo esu patenkintas. Kai įleidžia į aikštę, stengiuosi sužaisti kuo geriau.

– Kodėl greitai prisirenkate pražangų?
– Gal žaidžiu agresyvokai, niekam nedarau nuolaidų. O teisėjai nedaro nuolaidų man. Nesu tokia žvaigždė, kad jie man nešvilptų pražangų.

– Sezono metu po vakarinės treniruotės skubate į Vilnių?
– Ne, lieku nakvoti Kaune. Į sostinę išvykstu tik per išeigines.

Sportuoja ir per atostogas

– Krepšinio aikštelėje atrodote grėsmingas, bet kada pasirengęs susigrumti su varžovu. O koks esate gyvenime?
– Panašus esu ir gyvenime. Jei su žmogumi randame bendrą kalbą, esu malonus. Jei ne, atrodau kaip krepšinio aikštelėje.

– Po LKL sezono uždarymo praėjo jau pusantro mėnesio. Spėjote pailsėti, atsipalaiduoti?
– Aš neleidžiu sau atsipalaiduoti. Rytais bėgioju krosą, sportuoju individualiai. Nuolat palaikau sportinę formą.

– Kur praleidote atostogas?
– Lietuvoje. Daugiausia buvau Vilniuje, nes sportavau. Šalia Kauno turiu sodybą, nuvykdavau į ją. Žmona laukiasi, pirmoje rudens pusėje turėtų gimti vaikas, todėl nesistengėme kur nors išvykti.

– Ar stebėjote Europos futbolo čempionato rungtynes? Už kurią komandą sirgote?
– Žinoma. Palaikiau prancūzus ir portugalus. Kai Prancūzijos rinktinė iškrito, liko sirgti tik už portugalus. Gaila, kad finale jie pralaimėjo graikams.

– Krepšininko karjera trumpa, todėl reikalinga ir kita profesija. Kuo norėtumėte būti, baigęs sportuoti?
– Labai sunkus klausimas. Negaliu į jį atsakyti. Juk krepšininkas, baigęs sezoną, nežino kuriam klubui atstovaus kitąmet. Aš žvelgti taip toli į ateitį neįpratęs.

Komentarai