Jauno žaidėjo sėkmės formulė dar neišvesta 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ, „Kauno diena“

Jau daugiau kaip dešimtmetį Arvydo Sabonio krepšinio mokykla rengia pamainą “Žalgirio” komandai. Kasmet garsiausią Lietuvos klubą papildo po kelis jaunus talentingus žaidėjus, tačiau įsitvirtina jame vienetai. Netgi galima pasakyti, kad vienas – Paulius Jankūnas.

“Kauno diena” pabandė ieškoti atsakymų, kokios sąlygos ir aplinkybės lemia, kad talentingas krepšininkas atsiskleistų, o ne liktų amžinai perspektyvus.

Iš daugybės talentų lieka vienetai

“Nuo lopšio iki karsto”, – tokiais žodžiais Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas savo metinėje ataskaitoje apibūdino susidomėjimą šia sporto šaka šalyje. Jo vertinimu, Europoje daugiau nėra tokios valstybės, kuri rengtų 11 lygų įvairaus amžiaus grupių pirmenybes.

Lietuvos krepšinio šaknimis LKF prezidentas pavadino Lietuvos moksleivių krepšinio lygos varžybas, kuriose 2005 metais dalyvavo 404 mergaičių ir berniukų komandos – 12 tūkstančių jaunųjų krepšininkų.

Tačiau realybė tokia, kad pereinamuoju laikotarpiu į vyrų krepšinį iš, regis, daugybės talentų į meistrų komandas galima kviesti tik vieną kitą žaidėją ir tik tvirto atsarginio žaidėjo vaidmeniui.

“Žalgiris” kasmet išbando po keletą “žvaigždučių”. Tačiau daugelis jų dabar yra beveik užmiršti, kitus galima vadinti krepšinio vidutiniokais, iki šiol laukiančiais savo valandos.

Vieninteliai tikri pagrindinės sudėties žalgiriečiai – Paulius Jankūnas ir Vidas Ginevičius. Tačiau pastarasis yra išbandęs ir kitiems klubams skolinto žaidėjo vaidmenį, o Paulius iškart rado savo vietą pagrindinėje “Žalgirio” komandoje.

Galimybių loterija

A.Sabonio “Žalgirio” krepšinio centras Kaune sukūrė daugelio milijonų investicijų pareikalavusią sporto bazę, kad joje būtų galima ugdyti krepšinio talentus. Pastatyta puiki krepšinio mokykla Pašilės gatvėje, renovuota “Kaustos” treniruočių bazė. Tačiau krepšinio centro generalinis direktorius Ginas Rutkauskas nepuoselėja iliuzijų, kad kada nors “Žalgiriui” vėl atstovaus tik savi žaidėjai, nors tokia Kauno komandos vizija būtų labai maloni.

Ką daryti, kad perspektyvūs krepšininkai atsiskleistų, o ne amžiams liktų perspektyvūs? Kiek galimybės tobulėti priklauso nuo pačių žaidėjų, o kiek – nuo aplinkos? Į šiuos ir panašius klausimus “Kauno dienai” pabandė atsakyti krepšinio specialistai ir patys žaidėjai.

“Manau, kad iš dalies tai yra loterija. Išvesti sėkmės formulę neįmanoma. Vieni sako, kad 90 proc. sėkmės lemia darbas, 10 proc. – talentas ir panašiai. Nuo pačių vaikų priklauso labai daug kas. Tačiau aplinka: kur jie žaidžia, kas juos treniruoja – taip pat turi įtakos, bet nemanau, kad lemiamos”, – kalbėjo G.Rutkauskas.

Nerijus Karlikanovas, Andrius Jurkūnas, Kęstutis Marčiulionis, Martynas Andriukaitis, Tadas Klimavičius – tai tik kelios pavardės žaidėjų, kuriems buvo piešiama šviesi ateitis “Žalgiryje”, tačiau taip neatsitiko.

“Vieni yra tik talentingi, kiti yra tik darbštūs, treti turi tik duomenis. Reikia, kad visos šios savybės būtų kartu, o jeigu jos yra, tuomet dar reikia ir didžiulės valios”, – paaiškino G.Rutkauskas, remdamasis daugelio metų stebėjimais.

Sutiktų būti “Žalgirio” atsarginiu

20-metis Vytenis Jasikevičius pastaruoju metu yra stebimas tarsi pro didinamąjį stiklą. Daugelis tikisi, kad Šarūno Jasikevičiaus jaunesnysis brolis bus paveldėjęs tuos pačius sportininko genus ir netolimoje ateityje pasaulio krepšinio arenoje pakeis patį Šarą.

Vytenis, vengiantis bet kokių lyginimų su savo garsiuoju broliu, šiuo metu įtemptai mąsto, kaip jam elgtis ateinantį sezoną. Aišku viena – atėjo laikas žaisti LKL, nes nuolat po 25-30 taškų Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse pelnydavęs įžaidėjas jau nebeturi ką veikti antrajame ešelone.

“Ketverius metus atstovavau “Žalgirio” dubleriams, manau, pats metas bristi į gilesnius vandenis. Tikiu, kad jau galėčiau bandyti jėgas LKL”, – kalbėjo kaunietis.

Jis mato, kaip Kėdainių “Nevėžyje” tobulėja buvęs jo komandos draugas Gediminas Maceina, kaip šioje komandoje metus pasistažavęs Jonas Mačiulis pateko į pagrindinę “Žalgirio” ekipą. Vytenis mano, kad ir jam būtų priimtinas toks kelias. Tačiau jeigu atsirastų galimybė išbandyti save “Žalgiryje”, jis ilgai nesvarstytų: “Nežinau, kaip būtų, jeigu tektų sėdėti ant atsarginių suolo bet kurioje kitoje komandoje, tačiau būti atsarginiu “Žalgiryje” – visai kas kita. Juk daug duotų ir treniruotės su aukščiausio meistriškumo krepšininkais, o jeigu treneriai dar leistų “apsitrinti” LKL rungtynėse, tai tikrai būtų pati geriausia galimybė tobulėti”.

V.Jasikevičius sakė, kad jam tobulėti padėjo didžiulė konkurencija tarp jaunimo, kuri kasmet vis didėja. Jis tikisi, kad gera meistriškumo mokykla jam taps ir treniruotės su Lietuvos rinktinės kandidatais. Įžaidėjas šįmet pirmą kartą sulaukė nacionalinės komandos trenerių kvietimo atvykti į pirmąją stovyklą.

Savo likimo kalvis yra pats žaidėjas

“Manau, daugiausia jaunimo karjera priklauso nuo jų pačių, nors aplinka turi įtakos. Svarbiausia sąlyga tobulėjimui – žaidimo laikas. Jaunam krepšininkui būtina daug žaisti. Bet dažnai nutinka, kad patekęs į stipresnę komandą jis tampa atsarginiu, treneriai juo nepasitiki, o tuomet toks žaidėjas pradeda vysti kaip gėlė”, – sakė daugelį metų “Žalgirio” dublerius treniravęs Rimantas Grigas.

Kai auklėtinis paklausia, kur eiti žaisti baigus krepšinio mokyklą, jis neturi iš anksto parengto atsakymo.

“Labai svarbu, į kokią komandą ir pas kokį trenerį pateks toks dar atsiskleidžiantis žaidėjas. Ankstesniais metais buvo klausimų ir dėl Martyno Andriuškevičiaus. Agentas net norėjo jį Vilniaus “Sakalams” paskolinti. Tačiau aš priešinausi, nes tokioje komandoje, kurioje nėra tikro “centro”, kurios žaidimo taktika paremta daugiau “mažais” žaidėjais, jam nebūtų pačių palankiausių sąlygų tobulėti. Tokiu atveju geriau būti “Žalgirio” atsarginiu žaidėju ir treniruotis su aukščiausios klasės meistrais”, – tikino R.Grigas.

Įžaidėjo pareigos – specifinės

Įžaidėjo pozicija, kuri, pasak G.Rutkausko, visiems Lietuvoje drasko akis, yra specifinė. “Žalgirio” dublerių komandoje užaugo į šią poziciją pretenduojančių perliukų – Mantas Kalnietis, Vytenis Jasikevičius, Gediminas Maceina.

“Mums reikia nugalėti “Barcelona”, “Maccabi” ir kitus Europos grandus. Su kokiais žaidėjais galime juos įveikti – su Kalniečiu? Su Maceina? Ne. “Išdraskys” kuris nors iš jų Šemondą Viljamsą? Ne. Todėl šioje vietoje dėkime tašką – šie žaidėjai dar turi tobulėti kitose komandose. O kai jie sulauks 24 metų, keletą sezonų bus žaidę pagrindiniais įžaidėjais savo komandose, tada jau ir žiūrėsime, ar jie gali žaisti “Žalgiryje”, – kaip kirviu nukirto G.Rutkauskas.

Jo įsitikinimu, gerai vadovauti komandai gali tik subrendęs ir vyresnio amžiaus žaidėjas.

“Jaunam krepšininkui labai sunku vadovauti “senių” komandai. Būti aikštės generolu 18 metų – neįmanoma. Įsivaizduojate, kad tokio amžiaus žaidėjui tektų šaukti “seniui”, kur bėgti, kur stoti ar pasisukti, daryti derinius ir vykdyti trenerių nurodymus? Prisiminkime, kiek metų sulaukęs aikštėje komanduoti pradėjo Šarūnas Jasikevičius – būdamas 23 ar 24 metų. Dabar jo broliui Vyteniui dar nė 21 nėra, Kalniečiui rudenį sukaks 20, Maceinai po kelių mėnesių – 22 metai. Jų rezultatų dar reikia palaukti keletą metų”, – aiškino G.Rutkauskas.

CSKA įžaidėjas Džonas Holdenas kažkada žaidė Rygos “Broceni”. Prireikė daugelio metų, kol jis tapo tokiu žaidėju, koks yra dabar. Eurolygos finalo naudingiausiuoju žaidėju tapęs Teodoras Papalukas dabar yra 29-erių. Dar prieš penkerius metus jo niekas nežinojo. Iki 27 metų jis niekur nebuvo renkamas geriausiu. Ir tik pastaruoju metu, sulaukęs brandos, graikas atsiskleidė.

Šio sezono Eurolygos viršūnėje buvo subrendusios komandos.

“Mūsų bėda, kad mes negalime išlaikyti tokių žaidėjų. Šį sezoną “Žalgiryje” bent dviem jaunais žaidėjais per daug, vietoje jų turėjo būti 27-28 metų vyrai”, – sakė G.Rutkauskas.

Jaunimui reikia laiko

R.Grigas taip pat tvirtino, kad įžaidėjo sugebėjimai dėl šios pozicijos išskirtinumo atsiskleidžia vėliau, todėl dabartiniams 20-mečiams dar turime duoti laiko subręsti.

“Įžaidėjas – kūrėjas aikštėje. Jis turi ir trenerio mintis įgyvendinti, ir pats situacijas kurti. Kol kas toks Lietuvoje yra tik Šarūnas Jasikevičius. Bet ir jis atsiskleidė tik sulaukęs brandos. Todėl jo broliui, Kalniečiui, Maceinai dar reikia kelerių metų, kad jie galėtų parodyti, ką iš tiesų sugeba”, – kalbėjo R.Grigas.

V.Jasikevičiui R.Grigas rekomenduos kitą sezoną ieškoti vietos LKL komandoje: “Jis turi žaisti stipresnėje lygoje. Juk šis žaidėjas jau sudomino ir Lietuvos rinktinės trenerius. Manau, kad Vytenis galėtų netgi pasistengti patekti į “Žalgirį”.

Šiemet į “Žalgirį” buvo pakviestas M.Kalnietis. Aišku, kad abu jie negalės pretenduoti į Kauno komandą. Tačiau tokia konkurencija, pasak R.Grigo, tik padės greičiau atsiskleisti ir abiem parodyti, ką gali.

Daug lemia charakterio savybės

Kalbėdamas apie V.Jasikevičių, G.Rutkauskas neslėpė, kad šis žaidėjas jau yra pagrindinės komandos dėmesio centre: “Jam NKL pirmenybėse nebėra ką veikti. Jasikevičiui reikia eiti į stipresnę komandą, bet gali būti, kad mes patys darysime eksperimentą, kaip darome jį su Kalniečiu. Vytenis – kaunietis, “Kaustos” salėje užaugęs vaikas, todėl tikrai norėtųsi jį turėti komandoje, nes manome, kad jo galimybės yra nemažos”.

Dažna situacija, kai ankstyvais sugebėjimais suviliojęs “Žalgirio” trenerius žaidėjas patenka į pagrindinę komandą, tačiau vėliausiai po pirmojo sezono būna išsiunčiamas “pasistažuoti” į silpnesnę komandą, iš kurios į “Žalgirį” taip ir nebegrįžta. Ar taip nenutiks ir M.Kalniečiui?

“O čia jau lems jo charakteris. Ginevičių vienais metais išsiuntėme į Klaipėdą, po to paėmėme atgal. Vėliau išsiuntėme į Alytų – žaidė, ėjo keliais, įrodinėjo, ką gali. Dabar žaidžia “Žalgiryje”. Panaši situacija su Giedriumi Gustu – tik šiemet, būdamas 26 metų, jis tapo pagrindiniu įžaidėju. Maceina “Nevėžyje” žaidžia antrą sezoną ir tik dabar po truputį jau pradeda kažką rodyti, nors stabilumo jam dar labai trūksta – vienos rungtynės geros, kitos – labai blogos. Bet stebime Gediminą labai atidžiai”, – aiškino G.Rutkauskas.

P.Jankūnas pranoko bendraamžius

“Jeigu jaunas žaidėjas yra paliekamas “Žalgiryje”, reiškia, jį vertina visi treneriai ir klubo vadovai, kurie tikisi iš jo rezultatų. O jeigu siunčia kitur, tai irgi reikia priimti kaip natūralų dalyką – juk fortepijonu septynerius metus groji muzikos mokykloje, po to – aukštesniojoje mokykloje ir tik po to – konservatorijoje. Todėl nenorėkime trečioko padaryti profesoriumi. Be abejo, vunderkindų pasitaiko. Krepšinyje toks buvo Arvydas Sabonis. Bet tokių žmonių yra vienetai, todėl apie juos rašo knygas ir rodo filmus”, – vaizdingai aiškino “Žalgirio” vadovas.

Į klausimą, kodėl “Žalgiryje” iškart įsitvirtino P.Jankūnas, G.Rutkauskas atsakymo ilgai neieškojo: “Todėl, kad jis, būdamas jaunių amžiaus, atstovavo visoms rinktinėms, susižerdavo visus naudingiausiojo žaidėjo prizus daugelyje turnyrų, visuose čempionatuose būdavo renkamas į simbolinius penketus. NKL, tada dar buvusios LKAL, čempionate jis pelnydavo po 30-40 taškų, nors buvo 18 metų. Jo tuometinio meistriškumo lygio negalima lyginti su niekuo.

Kiti mūsų aptariami žaidėjai nieko panašaus nėra pasiekę. Jonas Mačiulis tapo pasaulio jaunimo čempionu, bet negalima sakyti, kad jis įsitvirtino “Žalgiryje, nes žaidžia labai banguotai. Todėl nedarykime skubotų išvadų apie jaunimo galimybes”.

Dilema dėl dublerių

Apibendrindamas, kur geriausia būtų tęsti karjerą dvidešimtmečiams, G.Rutkauskas sakė: “Teisingiausia būtų toliau dirbti dublerių ekipoje dar metus ar dvejus. Bet mes turime dilemą. Tarkime, Jasikevičius jau galėtų daugiau užsidirbti, nes dubleriai gauna kišenpinigius – 500-800 litų. Gal jam pinigai nėra svarbu, tačiau bet kurioje kitoje LKL komandoje jis galbūt uždirbtų apie 3 tūkstančius litų.

Antroji dilema – mūsų komandos strategija. Ar dubleriams reikia vyresnių žaidėjų? Reiktų, jeigu mes norėtume juos auklėti, lavinti prižiūrint mūsų treneriams ir matyti, kaip kyla jų meistriškumas. Bet mes esame apriboti amžiaus grupės, nes privalome dalyvauti įvairiuose turnyruose. Šiemet tos ribos – 1988-1989 metais gimę jaunuoliai. Vadinasi, Jasikevičiaus, Kalniečio, Dilio, Aleksandrovo ir visų kitų mes negalime turėti. Nepaisant to, Eurolygos finale “Žalgirio” dubleriai CSKA pralaimėjo tik 4 taškais, nors buvo nesusižaidę, nes kartu beveik nerungtyniavo.

Todėl kitais metais šią dilemą spręsime jaunystės pusėn, atsisakydami vyresnių žaidėjų, nes Atėnuose norėsime pagaliau iškelti Eurolygos jaunimo turnyro taurę, per didžiojo finalo pertrauką stebint 20 tūkstančių žmonių”, – kalbėjo G.Rutkauskas.