T.Dardenas: „Žalgirio“ arena – man geriausia arena Europoje“ 0

Donatas Urbonas, 24sek.lt

Nežinau, ko pasiilgau labiau: tokios amerikiečiams nebūdingos brandos, jo atsidavimo Dievui ir komandai, ar jo pyplių, linksmai trypčiojusių šalia „Žalgirio“ arenos aikštės. Tremmellas Dardenas Kauno „Žalgiryje“ nė neišbuvo viso 2012-2013 m. sezono, bet Kaune paliko tokį ryškų pėdsaką, kad Stambulo „Bešiktaš“ puolėjas dar iki dabar sulaukia gerbėjų iš Lietuvos žinučių „Facebook“ ar „Twitter“.

„Ei, kodėl mane skubinai? Nematai, kad jie mane vis dar myli?“ – kikendamas „Bešiktaš“ personalo darbuotojo klausė T.Dardenas, dar norėjęs pabendrauti su Lietuvos žurnalistais.

Jis atskrido į Vilnių Europos taurės startui su „Lietuvos rytu“ ir skubėjo į „Radisson Blu“ viešbutį. Bet su Tremmellu gražią antradienio popietę kalbėjome ne apie sostinės klubą.

„Žalgiris“, „Žalgiris“ ir dar kartą „Žalgiris“ – klubas, kuris 33 metų T.Dardenui pažėrė daugybę įdomių atradimų, puikių emocijų ir atrado vietą didžiulėje pasišventusio krikščionio širdyje.

„Buvau priblokštas, kaip lietuviai šiltai mus priėmė: mane, žmoną, vaikučius. Visas tas jų palaikymas, žmonos šaukimas rungtyniu metu… Neįtikėtina, – su nostalgija Kauną mena T.Dardenas. – Gera sugrįžti. Lietuviai – puikūs žmonės ir puikūs krepšinio sirgaliai. Kai grįžti į tokią šalį, belieka tik mėgautis“.

– Ar kai 2013-ųjų pavasarį palikote „Žalgirį“ ir išvykote į „Real“, dar kada nors buvo pasitaikiusi proga grįžti į Kauną? – 24sek.lt paklausė T.Dardeno.
– Buvo įvairių šnabždesių ir gandų, bet kadangi sudariau kontraktą su „Bešiktaš“, tai tebuvo gandai. Nebuvo nieko konkretaus, todėl tiesiog užmiršau tai.

Esu laimingas, kad žaidžiu „Bešiktaš“. Kita vertus, niekada nežinai, kas nutiks ateityje.

– Palikdamas „Žalgirį“ nuoširdžiame laiške rašėte, kad Kaunas jus ir jūsų šeimą priėmė ypatingai. Dėkojote Dievui, kad turėjote galimybę žaisti „Žalgiryje“. Kuo Kaunas buvo išskirtinis?
– Aš tiesiog buvau šokiruotas. Važiuodamas į Kauną nesupratau, ką jūsų šaliai reiškia krepšinis. Bet sezono metu pasirodė filmas „Kita svajonių komanda“. Jį išvydęs supratau, ką reiškia žaisti „Žalgiryje“ ir koks „Žalgiris“ svarbus visai Lietuvai. Visa ta priešprieša Maskvos CSKA… „Žalgiris“ Lietuvoje beveik kaip nacionalinė vertybė.

Tada turėjome gerą komandą, kėlusią ambicingus tikslus. Žaidėme gerai. Buvau svarbi komandos dalis. Nežinojau, kad atliksiu tokį svarbų vaidmenį. Dėkoju Dievui, kad tas laikotarpis su „Žalgiriu“ išties buvo pakankamai sėkmingas.

Prieš atvykdamas prisiklausiau gandų, kad Lietuvoje sirgaliai taip myli krepšinį, kad kartais amerikiečiams būna labai griežti. Bet aš tiesiog žaidžiau ir bandžiau padėti komandai. O jie mane ėmė ir priėmė. Buvau tiesiog priblokštas. Net LKL žaidžiau mažai, bet vis tiek patekau į „Visų žvaigždžių“ rungtynes.

– Ne kartą sveikinote žalgiriečius su svarbiomis pergalėmis ir trofėjais socialiniame tinkle „Twitter“. Nepaleidžiate „Žalgirio“ iš akių?
– Iki šiol išliko „Žalgirio“ sirgalių, kurie dar siunčia palaikymo žinutes per „Facebook“ ar „Twitter“.

Beje, sekiau Europos čempionatą ir stebėjau, kaip sekasi buvusiems komandos draugams. Vis dar palaikau ryšį su Kuzy (amerikietiškai tarė Mindaugo Kuzminsko pravardę „Kuzia“. – Red.). Ypač, kai žaidėme vienas prieš kitą Ispanijoje. Taip pat dar pašnekame su Janky (Pauliumi Jankūnu. – Red.).

Nesitikėjau būti taip priimtas. Žinau, kad mano išvykimas į „Real“ nemažai ką nuliūdino, bet tiesiog tada buvo susidariusi tokia situacija (klubą kamavo didžiulė finansinė krizė. – aut past.).

Vis dar seku, kaip sekasi „Žalgiriui“. Jie kasmet Eurolygoje išlieka rimti konkurentai visiems varžovams. Nesvarbu, kas bežaistų „Žalgiryje“, bet niekam Kaune nebus lengva.

Pernelyg neseku žalgiriečių pasirodymo LKL, nes, na, jie ten ir taip turi viską laimėti (Juokiasi). Tikiuosi, kad jie vėl žais VTB lygoje. Būdavo labai smagu žaisti per tris turnyrus. Tvarkaraštis beveik kaip NBA! Krepšininkams patinka daugiau žaisti, nei treniruotis (Juokiasi).

Beje, „Žalgirio“ arena buvo fantastiška. Aš ją dievinau. Kalbant apie jos išvaizdą, išplanavimą, joje sukuriamą atmosferą, man tai geriausia arena Europoje.

– Vis dėlto turėjote palikti „Žalgirį“ dėl finansinių problemų. Tada iš klubo pabėgo jo prezidentas Vladimiras Romanovas, pasižymėdavęs keistais valdymo metodais. Ar išsivežėte iš Kauno kokių nors beprotiškų istorijų apie komandą likimo valiai palikusį vadovą?
– Jei atvirai, girdėjau daugybę istorijų, bet pats savo kailiu nieko panašaus nepatyriau. Esu toks žmogus, kuris pats susikuria įspūdį, o ne formuoja jį pagal kitų pasakojimus. Visai kas kita pačiam tai patirti, o ne kažkur kažką išgirsti. Negaliu jo teisti, nes nieko blogo nepatyriau. Tik, aišku, gaila, kad situacija buvo tokia.

– Tremmellai, du sezonus iš eilės žaidėte Eurolygos finalo ketverte, o dabar jūs – Europos taurėje.
– Tai – naujas iššūkis. Žinoma, norisi žaisti aukščiausiame lygyje. Ypač kai jauti, kad dar turi parako. Bet turiu galimybę parodyti, ką galiu padaryti čia, Europos taurėje. Gal su „Bešiktaš“ šiame turnyre nuveiksime kažką gero.

– Esate labai religingas krepšininkas, bet Stambule beveik 97 proc. gyventojų išpažįsta islamą. Ar musulmoniškoje aplinkoje nesunku žengti krikščionybės keliu?
– Net ir būdamas musulmonų šalyje turiu būti arti Kristaus. Svarbiausia – tikėti Dievu ir jam atsiduoti. Be to, galiu mokytis iš musulmonų, o jie – iš manęs. Tokios pamokos taip pat stiprina mano tikėjimą.

Panašiai buvo „Žalgiryje“, kai rungtyniavome kartu su musulmonu Ibrahimu Jaaberu. Kai vienas iš kito mokėmės, vyko augimo procesas.

Negalima nusiteikti negatyviai. Turi išlikti susikoncentravęs, garbinti Dievą ir būti atviras tobulėjimui.

– Tremmellai, žinau, kad esate labai taikus vyrukas. Kaip išgyvenote Pirėjo „Olympiakos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ derbių pragarą? Ten juk petaradas po kojomis mėto ir užmušti grasina.
– (Šypteli.) Teko tai panaudoti kaip būdą savyje išlaikyti taiką. Praėjęs sezonas Graikijoje man buvo sudėtingas, nes jis buvo labai banguotas. Nebuvau prie to pratęs. Tačiau manau, kad tai buvo geras mano tikėjimo išbandymas. Dar neturėjau tokios patirties. Greičiausiai reikėjo tokio išbandymo.

Anksčiau maniau, kad „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ priešprieša yra didžiulė, bet kai pabuvau Graikijoje supratau, kad nepalyginsi to su „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ mūšiais (Juokiasi).