Š.Jasikevičius: „Žalgiris“ man yra komanda numeris vienas ir tai bus iki mirties“ (VIDEO) 2

Tomas Vanagas, „BasketNews.lt“

Kauno „Žalgiris“ pateko į Eurolygos finalo ketvertą, o Šarūnas Jasikevičius po susitikimo spinduliavo džiaugsmu.

Šarui ateinant į spaudos konferenciją jį plojimais pasitiko arenoje užsibuvę sirgaliai. „Neužmirškite šito momento, kai už metų sakysite, kad šitą kvailį reikia išmesti“, – prisėdęs priešais žurnalistus tarė Š.Jasikevičius.

Treneris konferenciją pradėjo nuo pokalbio su fanais, arenoje stebėjusiais tiesioginę spaudos konferencijos vaizdo transliaciją. Tiesa, sirgaliams vėlavo vaizdas ir garsas, tačiau jie galiausiai atsakydavo šūksniais.

„Nu ką, sveiki jūs ten, arenoje, tai gal jau namo laikas? Dar nenuėjo garsas? Nesudeginkit šiandien miesto, – juokavo Šaras, netrukus išgirdęs sirgalių skandavimą. – Super, fantastika“

„Tikrai ačiū visiems. Ačiū klubui, ačiū sirgaliams, ačiū žaidėjams, kad jie taip nori būti treniruojami ir nori tapti geresniais. Nėra lengva su tokiu treneriu. Manau, kad kartu pasiekėme įspūdingą rezultatą, apie kurį daug kas kalbės po kiek laiko.

Tai yra logiškas rezultatas, su visa pagarba varžovams, kadangi „Žalgirio“ organizacija yra viena geriausių Europoje, galbūt net viena geriausių pasaulyje. Čia viskas eina nuo viršaus iki apačios. Mums padeda miestas, turime gerus vadovus, žaidėjus. Tokį rezultatą sunku pasiekti kasmet, bet porą kartų per dešimt metų „Žalgiris“ turi būti aštuntuke, o jeigu kažkiek padeda detalės, tai ir ketverte. Tai labai sunku, bet dirbant tikslingai, kaip dirba „Žalgirio“ organizacija, viskas yra įmanoma. Dar kartą ačiū. Malonu, kad ir fanai išmoko naujų skanduočių. Visi einame į priekį: ir treneriai, ir žaidėjai, ir fanai. Tai yra didžiulė organizacijos pergalė“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.

– Anksčiau į finalinius ketvertus patekdavote kaip žaidėjas. Koks jausmas atvesti į jį komandą būnant treneriu?
– Žmogus net nelabai supranti, kas čia įvyksta. Galbūt tam prireiks laiko, kol nurims emocijos. Atrodo, buvo tikrai geras šansas, todėl buvo dar daugiau nervų, kad jo nepaleistume. Žaidėjai atidavėme visas pastangas. Puolime buvome puikūs,  gynyboje labai blogi. Turėjau serijoje dėl gynybos daug priekaištų. Krepšinyje laimi detalės ir taip toliau. Bet visumoje reikia džiaugtis, nes organizacija kyla į viršų, žaidėjai kyla į viršų ir pats Kauno miestas kyla žiauriai į viršų.

– Jums tai yra antrieji pilni metai šiose pareigose. Ar toks pasiekimas jūsų pačių lūkesčius viršija?
– Mes dabar visi varome ant Pauliaus Motiejūno, nes jis praėjusį sezoną sakė, kad jeigu pasiliekame visą tą pačią komandą, jeigu einame toliau, tai tikrai pateksime į finalinį ketvertą. Mes tada pasižiūrėjome taip į Paulių. (Čia buvo) Bamberge, kai Lukas Lekavičius sužaidė fantastiškas rungtynes. Paulius buvo pirmasis, kuris tą frazę metė ir tikėjo. Iš kitos pusės, po to užsakė ledo ritulio čempionatą tuo pačiu metu (juokiasi). Taip mes jam sakėme – kaip tu čia tiki? Dabar įvyko rezultatas ir Pauliui tai priminėme. Man tai… Aš esu piramidės dalis ir yra žiauriai faina.

– Kada supratote, ko ši komanda kažko yra verta?
– Jeigu pažiūrėtume į šiandienos rungtynes, tai treneris vėl ėjo iš proto dėl aibės neįvykdytų dalykų. Atrodo, jeigu žinai stipriąją varžovo ranką, tai turi jį priversti bėgti į kitą pusę. O mes to nepadarome. Nežinau, ar vėliau nugali mūsų kovotojų dvasia, ar kažkas tokio, bet neįvykdome aibės detalių. Turime eiti į priekį. Žinau, kad nežaisime idealiai, bet tie žaidėjai ištraukia rungtynes. Ulanovas visą seriją tylėjo, bet šiandien parodė įspūdingas kovotojo savybes. Jis išlaukė savo momento. O Jankūnas lygiai taip pat tai padarė prieš 48 valandas. Jie parodė, kad yra didžiuliai kovotojai. Kitas žingsnis – nepamesti kovotų instinkto bei pagerinti detalės. Tie visi krepšininkai gali žaisti už milijoną. Nesakau, kad „Žalgiryje“. Aš tikrai jiems to linkiu.

– Kaip pavyko sutelkti komandą?
– Stengiausi kalbėti, kad svarbiausia yra kitas puolimas ir kita gynyba. Jau atrodė, kad tikslo išpildymas arti, bet iš savo pusės bandai viską padaryti. Tačiau aš pats esu buvęs žaidėjas ir galiu pasakyti, kad į žmogaus vidų, į sielą labai sunku įlįsti. Vis tiek yra mintis, kad esame arti, o tokias mintis reikia vyti šalin. Svarbiausia, kad susikūrėme pranašumą ir galėjome klysti. Reikia sugrįžti prie to, kad čia yra įspūdingas pasiekimas. Tvirtai tikiu, kad ši komanda gali gerinti žaidimą. Nežinau, ar su tuo laimėsime pusfinalyje, bet galime pagerinti žaidimą. Bet dėl tų detalių aš jums aiškinu nuo pirmųjų rungtynių.

– Sakėte, kad P.Motiejūnas patikėjo komanda praėjusį sezoną. Kada pats taip pamanėte?
– Po pirmųjų serijos rungtynių mačiau, kad atsirado šansas. Labai gaila, kad paleidome antrąsias rungtynes. Matėsi, kad atsitiesiame iš sunkumų ir kimbame į atlapus. Žinojome, kur „Olympiakos“ atakuos, kur jų stiprybės. Tuomet buvo mintis, kad galime aplošti. Manau, kad ir žaidėjai tai jautė. Tai išėjo į gera.

– Sakėte, kad neužmirštume šio momento kitais metais. Ar tai reiškia, kad liksite „Žalgiryje“?
– Nežinau, ką darysiu, nežinome, ką daugelis krepšininkų darys. Reikia džiaugtis šiuo momentu. Vis dėlto tai yra neeilinė diena miestui ir klubui. Pabrėžiu, kad šis klubas yra vienas geriausių Europoje. Daugelis Europoje žavisi „Žalgiriu“. Jeigu žaidėjai ar treneriai paliks komandą, tai yra tik piramidės dalis. Nėra šansų, kad „Žalgiris“ sugrįš į tą situaciją, kas buvo prieš 5 metus. Organizacija yra per daug stipri.

– Paulius Jankūnas galop pasiekė finalinį ketvertą.
– Labai smagu. Niekas nenusipelnė su „Žalgiriu“ būti finaliniame ketverte taip, kaip Jankūnas. Tai yra pasiaukojimo pavyzdys. Nereikia galvoti, kad tik vieną pusė turėjo daug problemų. Mes irgi serijos metu su žaidėjais turėjome daug problemų, bet apie tai nekalbėsime. Bet jų buvo. Paulius visą sezoną aukojasi ir žaidžia su kai kuriomis situacijomis. Tai galbūt kalbėsime po sezono. Tai yra kovingumo pavyzdys, tai yra kauniečio pavyzdys ir manau, kad Kaunas labai didžiuojasi Pauliumi Jankūnu.

– Labai ankstyvas žvilgsnis į galimą pusfinalį su „Fenerbahce“. Ką reikštų dvikova su šios komandos treneriu Željko Obradovičiumi?
– Nieko nereikštų. O ką čia gali reikšti? Anksti kalbėti, Vitorijoje laimėti laba sunku. Stengsimės aplošti geriausius.

– Eurolygos titulus laimėdavote su komandomis, kurios pagal biudžetą buvo kitokios. Kokią vietą užima ši pergalė?
– Ji laba svarbi. Visi kažkaip galvodavo, kad geriausiai žaisdavau prieš „Žalgirį“. Dabar malonu kažką padaryti savo miestui. Galbūt kažkas kažką atsimins. Tikrai esu didžiulis „Žalgirio“ patriotas nuo mažų dienų. Atrodo, kad žmonės tai suprato prieš keletą metų. Prieš tai eilę metų atrodydavo, kad atvažiuodavau tik primesti daug taškų. Patikėkite manimi, visą gyvenimą buvau didžiulis „Žalgirio“ fanas. Tai yra mano komanda numeris vienas ir tai bus iki mirties. Galime diskutuoti apie meilę įvairiems miestams, bet „Žalgirį“ myliu labiau už visas kitas komandas. Tai pirmoji meilė, o su ja žinote… Su ja būna daug problemų (šypsosi).