„Žalgirio“ klubo esporto padalinio metai: laimėjimai ir sukaupta patirtis 0

Kauno „Žalgiris“ buvo pirmasis sporto klubas, kuris prieš metus pristatė naujovę ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse: atidarė naują – elektroninio sporto arba esporto – padalinį. Tuomet buvo teigiama, kad tai natūralu, nes spartus esporto augimas vis dažniau sulaukia dėmesio ir tarp tradicinių sporto organizacijų – esporto padalinius turi tokie garsūs klubai kaip „Paris Saint Germain“, „FC Schalke 04“, „Valencia“, „Baskonia“.

Su Laura Baltkojyte, „Žalgirio“ esporto verslo vystytoja, apžvelgiame šio padalinio metų veiklą ir rezultatus.

– Lietuvoje yra nemažai žmonių, manau, ir tarp „Verslo žinių“ skaitytojų, kuriems nėra aišku, kas yra esportas, kas jame dalyvauja, kokie žaidimai žaidžiami?
– Esportas (elektroninis sportas) – tai sporto šaka, kurios erdvė yra vaizdo žaidimai realiu laiku (angl. online). Jie žaidžiami esportininkams buriantis į komandas ir kaunantis profesionaliose varžybose dėl pagrindinio piniginio prizo.

Esporte dalyvauja esportininkai – profesionalūs video žaidimų žaidėjai, kurie į žaidimus investuoja daugybę savo laiko įgūdžiams tobulinti.

Lietuvoje populiariausi esporto žaidimai – „League of Legends“, „Counter-Strike: Global Offensive“, „PlayerUnknown‘s Battlegrounds“, „Fortnite“, „Hearthstone“.

– Kokių tikslų siekė „Žalgirio“ sporto klubas nusprendęs įkurti esporto padalinį? Ką per metus jis davė klubui?
– „Žalgirio“ esporto padalinys buvo įkurtas paskatinus Eurolygai – ji planavo kurti esporto lygą, buriant esporto komandas, kurios veiktų šalia Eurolygos krepšinio komandų. Tačiau Eurolygos planai vystant projektą keitėsi ir šiuo metu lygos neturime. Vis dėlto Kauno „Žalgirio“ esporto padalinio įkūrimas Kauno „Žalgiriui“ padėjo įgyti esporto vadybos praktikos, taip pat tapome pirmu sporto klubu, investavusiu į esportą, o tai esporto bendruomenei tapo dideliu įvykiu ir suteikė vilties, kad ir kiti sporto klubai bei galbūt įmonės investuos į esportą Lietuvoje.

– Kokius esporto padalinio pasiekimus įvertintumėte kaip geriausius?
– Džiaugiamės savo sportiniais pasiekimais, kurių pasiekėme ne vieną. Taip pat džiaugiamės sukaupę esporto komandų valdymo vadybinės praktikos, suorganizavome 6 viešus renginius esporto gerbėjams. Dauguma renginių vyko „Žalgirio“ arenos erdvėse: „Bare 11“, pramogų zonoje prieš Kauno „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes ir t. t.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti, kaip juos įveikėte?
– Teisinės bazės bei finansų apskaitos praktikos esporte trūkumas buvo vienas iš didžiausių iššūkių vertinant „Žalgirio“ esporto projektą iš vadybinės pusės. Esportas Lietuvoje dar nėra oficialiai reglamentuotas kaip sporto šaka, nors tokia praktika kai kuriose Europos šalyse yra taikoma, pvz., Danijoje, Ispanijoje.

Iš sportinės pusės – Lietuvoje ganėtinai sunku rasti profesionalių esporto žaidėjų, trūksta užauginamų naujų talentų, nes šalyje nėra esporto infrastruktūros – esporto mokyklų ar akademijų, visai neseniai susikūrė oficiali Baltijos esporto lyga (BEL) – tik 2018 m.

– Pristatykite turimas esporto komandas, jų pasiekimus.
– Šiuo metu turime dvi esporto komandas: „League of Legends“ ir „Hearthstone“.

Pirmąją sudaro 6 nariai: Dalius „Smacl3r“ Žukauskas, Artūras „ReaL“ Stefanovic, Ernestas „Rimtuolis“ Labanauskas, Redas „Frexey“ Pakalnis, Einoras „Afting“ Laskis ir Domantas „Trufier“ Laskis. Nors tai jauni žaidėjai, bet ši komanda ypač daug laiko skiria treniruotėms ir savo darbu sugebėjo tapti viena iš stipriausių komandų Lietuvoje bei pelnyti daugybę trofėjų, pvz., BESL 2018 Ryga ir BEL 2019 Vilnius – 2-os vietos.

„Hearthstone“ komandoje 3 geriausi Lietuvos ir Baltijos regiono žaidėjai: Džiugas „S8ris“ Martinkėnas, Tomas „Tomas“ Dailidonis, Šarūnas „Sir Vilgaudas“ Urbanavičius. Tarp jų laimėjimų, pvz., Europos „Hearthstone“ čempionatas – 2019 m. „S8ris“ – TOP32, 2018 m. „Tomas“ – TOP27.

– Minėjote, kad per metus sukaupėte esporto komandų vadybos patirties. Kuo ypatinga esporto klubų vadyba, kuo ji skiriasi nuo fizinio klubo vadybos?
– Bendravimas su esporto žaidėjais dažniausiai vyksta socialinėmis medijomis, online. Esporto treniruotės taip pat dažniausiai vyksta online, jas stebi ir analizuoja mūsų esporto vadybininkė Eglė Morkūnaitė, kurios pareigų funkcijos labai panašias kaip klasikinio sporto komandos vadybininko – priežiūra treniruotėse ir išvykų metu, bilietu pirkimai, rūpinimasis esportininkais ir t. t.

Taip pat prieš esporto turnyrų finalus organizuojame treniruočių stovyklas, kurios vyksta „Žalgirio“ arenoje, esportininkams fiziškai susirinkus į Kauną, nes ne visi žaidėjai yra kauniečiai. Treniruočių stovyklos paprastai trunka 2–3 dienas, jų metu dažniausiai stengiamės susiorganizuoti ir susitikimą su psichologu ar dietologe, kurie konsultuoja esportinininkus.

Mano, kaip esporto verslo vystytojos, pareigybė apima ir rėmėjų paiešką bei veiklas su jais. Dažnai potencialiems partneriams kuriame išskirtinius rėmimo pasiūlymus su specifinėmis reklamos pozicijomis, pvz., logotipo integracija į tiesiogines „Twitch“ transliacijas, kada „streamina“ mūsų žaidėjai savo žaidimą, arba siūlome padėti surengti esporto mini turnyrą potencialaus rėmėjo vardu, kuris pritraukia esporto entuziastus iš visos Lietuvos.

– Kai kalbame apie krepšinio ar kito „fizinio“ klubo trenerį, aišku, kam jis reikalingas ir kokia jo reikšmė. Bet esporto komandos trenerio darbas ne visiems suprantamas. Koks jis, kaip treniruoja esporto komandos žaidėjus? Kaip treniruojasi patys žaidėjai, kokias savybes jie turi išlavinti?
– „Žalgirio“ esporto projekte trenerį turi „League of Legends“ (LoL‘o) komanda. Sezono metu esportininkai treniruojasi kelis kartus per savaitę kartu su treneriu online. Treneris stebi LoL‘o komandos žaidimą, strategijų pritaikymą, kai „Žalgirio“ esporto „League of Legends“ komanda žaidžia su kita komanda online. Žaidimui pasibaigus vyksta jo vaizdo peržiūra, per ją taip pat vykdoma žaidėjų asmeninių rezultatų analizė, pliusų ir minusų aptarimas, treneris duoda patarimų, kaip žaisti, ką keisti ir pan. Per esporto turnyrų finalus, pvz., per paskutinį BEL finalą, trenerį buvome atsiskraidinę iš Serbijos (nes tuo metu turėjome serbų trenerį), jis žaidėjams patarinėjo būdamas renginio vietoje, po kiekvieno mačo aptariant tolesnes strategijas.

Be to laiko, kai esportininkai treniruojasi su treneriu, jie taip pat tobulinasi ir žaisdami pavieniui, t. y. solo žaidimuose. Esportininkas žaisdamas dažnai praleidžia panašiai laiko, kiek trunka pilna darbo diena.

Esportininkų savybės, kurias reikia tobulinti, priklauso nuo žaidžiamo žaidimo. Pvz., „League of Legends“ žaidėjams svarbu greita, ištobulinta reakcija, koordinacija bei, kadangi žaidžiama komandoje, – komandinio darbo įgūdžiai, reikia išmanyti strategijas ir derinius, kurie bus atliekami žaidime. O kadangi „Hearthstone“ žaidimas yra kortų žaidimas, jis daugiau loginis, kaip, pvz., šachmatai. Šiam žaidimui svarbiau susikaupimas ir protinė veikla bei išlikti šaltų nervų, žaidimo metu priimti logiškus sprendimus.

– Ar esporto komandos, pvz., „Žalgirio“ klubo, turi rėmėjų? Kokiam verslui esporto klubų ir veiklos rėmimas turėtų būti ypač patrauklus?
– „Žalgirio“ esporto pagrindinis partneris šiuo metu yra „Topo centras“. Esportas dažniausiai yra įdomus technikos įmonėms, konkrečiau – pardavinėjančioms kompiuterinę žaidimų techniką. Taip pat IT įmonėms, vaisvandenių ir energetinių gėrimų bei užkandžių įmonėms. Dažniausiai esportą visoje Europoje remia įmonės, kurių pagrindinis segmentas yra vyrai nuo 18 iki 30 metų.