A.Trinchieri: apie čempionišką „Real“, L.Birutį, A.Butkevičių ir R.Fernandezą 0

Dominykas Meškauskas, BasketNews.lt žurnalistas

Andrea Trinchieri prieš paskutiniąsias Eurolygos sezono rungtynes pateikė spėjimą, kas pagriebs paskutinę laisvą įkrintamųjų vietą bei kalbėjo apie karjerą baigiančią varžovų legendą ir Lauryno Biručio pratęstą kontraktą.

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį namų rungtynėmis su Madrido „Real“ atsisveikins su stipriausia Senojo žemyno lyga. Šis susitikimas didelės reikšmės neturės, nes Ispanijos klubas jau yra užsitikrinęs pirmąją vietą, o kauniečiai nebeturi šansų prasibrauti į įkrintamąsias.

„Paskutinės rungtynės, nenoriu nieko kito, tik geriausio savo žaidėjams, mūsų fanams, „Žalgirio“ organizacijai, – sakė A.Trinchieri. – Žaisime prieš geriausią Europos komandą, čempionę. Norėčiau, kad turėtume nuostabią atmosferą, kad grąžintume visą meilę, kurios iš sirgalių sulaukėme viso sezono metu, ir kad mano žaidėjai justų tą patį, ką juto visus praeitus mačus – puikų palaikymą be jokių kompromisų. Taip matau šias rungtynes.“

Antradienį Lietuvos čempionų aistruolius pasiekė žinia apie pratęstą kontraktą su L.Biručiu. A.Trinchieri džiaugėsi išlaikytu vidurio puolėju, bet nenorėjo kelti jam lūkesčių.

„Pirmiausia, esu labai laimingas dėl Biro. Visada dalykus darau pagal filosofiją. Mūsų, klubo filosofija yra duoti šansus lietuviams žaisti aukštame lygyje, man tai yra labai svarbu, – dėstė italas. – Jis nusipelno šio šanso, turėjo nuostabų laikotarpį, tada gavo traumą, tuomet buvo pakilimų ir duobelių, bet tai – labai protingas ir talentingas žaidėjas. Tikiu, kad jo geriausia dar yra ateityje. Jis parodė, jog jam rūpi, jog jis mylį šį klubą, jog bando būti geresne savo versija „Žalgiriui“. Natūraliausias dalykas man yra tęsti darbą su juo, toliau jį ugdyti, padaryti jį geresniu tam tikruose aspektuose, bandyti išspausti maksimalų rezultatą. Tai yra natūralus žingsnis.

Esu didžiulis lūkesčių priešas, ypač žvelgiant iš vieno sezono į kitą. Dažniausiai būsi labai nusivylęs dėl savo lūkesčių. Visi mano, kad jei esi šiame lygyje, kitą sezoną padarysi daugiau. Net jei išlaikysi tą pačią 12 žmonių komandą, sakysi, jog esi lygiai tame pačiame taške, kaip praeito sezono pabaigoje, bet taip nėra. Individualūs lūkesčiai keičiasi, motyvacija keičiasi, viskas gali keistis. Nenoriu kalbėti apie lūkesčius, noriu kalbėti apie žaidėją, kurį turime dabar. Labai džiaugiamės, jog jis lieka. Kiekvieną dieną su pagaliu ir morka stumsiu jį būti geresne savo versija.“

– Modernioje Eurolygoje reguliariojo sezono nugalėtojai nėra laimėję trofėjaus. Ar manote, jog „Real“ turi geriausius šansus nutraukti šį prakeiksmą?
– Žinau šią statistiką, bet nesu aklas jos sekėjas. Tai reiškia, jog visuomet tikiu, kad Eurolygą laimi komanda, kuri sezono metu turėjo kentėti. Dažniausiai jei turi sklandų reguliarųjį sezoną, finalo ketverte, dėl priežasties, kurios aš negaliu paaiškinti, tau nepasiseka.

Kiekvienais metais komandos, kurios išgyvena traumas, prastus momentus, pralaimėjimų serijas, didesnes ar mažesnes krizes, į atkrintamąsias ir finalo ketvertą ateina su antikūnais. „Real“ dabar turi nesėkmių, manau, jiems yra tobula atkrintamąsias pasitikti su kitokiu nusiteikimu, kitokiais lūkesčiais. Asmeniškai, jaučiu taip, bet žinau, ką sako statistika. Visos ekipos, kurios laimėjo, buvo atsilikusios, jos ateina po išgyvenimų, emocijų. Yra sezono siužetas – tavo sudėtis, talentas, lyderiai ir yra pabaiga, kurios negali matyti, bet gali justi – emocijos, nusiteikimas, pakylimai ir duobės, kaip tu elgiesi po pergalių ir pralaimėjimų.

– Pernai jie laimėjo Eurolygą čia, Kaune. Galbūt reguliariojo sezono pabaiga toje pačioje vietoje jiems tai primins?
– Klausiate manęs per daug dalykų apie „Real“. Aš nesu Madride.

– Kaip Arnas Butkevičius sveiksta po traumos? 
– Sakyčiau, jis tikrai nežais ilgiau nei mėnesį. Neturiu jokių žinių, nes dabar jų ir neturi būti, su čiurna yra prastai. Arnas yra labai svarbus mūsų komandoje, jis yra svarbesnis nei galvoja pats. Visuomet bandau rasti kažką gero blogoje situacijoje. Per šį laikotarpį, kol jis nežais, iš jo prašysiu vieno dalyko – kad jis pergalvotų savo vaidmenį komandoje ir pabandytų suprasti, ką jis gali padaryti mums ir sau.

Tikiu, kad neatskleidžiau jo potencialo. Jis nėra labai kalbus, jis – labai rimtas, puikus komandos draugas, puikus žaidėjas rūbinėje. Stumiu jį iš jo komforto zonos, prašau dalykų, kurių jis nedarė praeityje. Stabilūs žaidėjai, koks yra jis, praranda stabilumą. Pozityvus šios traumos dalykas yra tas, jog jis turės 4–5 savaites peržiūrėti savo sezoną nuo sausio 1 d. Tikiu, kad grįžęs jis bus geresnis.

– Ketvirtadienį Rudy Fernandezas sužais paskutinį Eurolygos reguliariojo sezono mačą. Ką prisiminsite apie šią legendą? 
– Rudy yra tikras žaidėjas, laimėtojas, jis pataikė milijonus svarbių metimų, turėjo neįtikėtiną karjerą. Jaučiu didžiausią pagarbą dėl to, kaip jis kovėsi per skirtingus amžius. Nenoriu kalbėti apie jo žaidimą, jis kalba daugiau nei aš galiu pasakyti.

Dvasia, psichologinis kietumas, koks jis buvo sau reiklus… Jis niekada nemanė, jog kažkas yra geresnis už jį, jis galėjo žaisti 1 minutę ir laimėti rungtynes, galėjo žaisti 35 minutes ir laimėti rungtynes. Tai yra kažkas, ką labai gerbiu. Tai – vienas ikoniškiausių Eurolygos žaidėjų, laimėjo tris Eurolygos titulus. Jis rado būdų būti sėkmingu skirtingose komandose, skirtinguose vaidmenyse. Manau, kad labai nesumeluosiu pasakydamas, jog jis buvo viena „Real“ pergalių paslapčių. Didelė pagarba.

– Trys komandos („Anadolu Efes“, „Partizan“ ir „EA7 Emporio Armani“) dar kaunasi dėl paskutinės vietos įkrintamosiose. Jei reikėtų spėti, kam prognozuotumėte tą vietą? 
– Jei turėčiau būti racionalus, atsakymas būtų „Efes“. Jei žvelgčiau į širdį, atsisukčiau į „Partizan“.

– Į Kauną atvykote vidurį tamsios žiemos. Kaip jums orai pastarosiomis dienomis? 
– Jaučiuosi tarsi vampyras, išeinu į lauką, pamatau saulę ir bijau, kad sudegsiu.