Ne auksinis, bet geras sezonas 0

Kauno „Žalgirio“ krepšininkams nereikia skubėti į treniruotę, rengtis atsakingoms varžyboms. Sezonas baigtas. Koks jis buvo komandai? Apie tai mūsų tinklalapiui pasakoja klubo vadovai ir treneriai. Jie teigia, kad komanda iškeltus uždavinius įvykdė, o iki įvertinimo „labai gerai“ pritrūko vos vienos pergalės. Tos, kuri jau buvo beveik iškovota…

Naujų veidų nebus daug

Ginas Rutkauskas, A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro generalinis direktorius: „Visada norisi daugiau, bet iš esmės sezonu esu patenkintas. Pagrindinis tikslas pasiektas – „Žalgiris“ pateko į Eurolygos TOP-16, tapo LKL čempionu. Kai pirmajame Eurolygos turnyro etape komandai nelabai sekėsi, kilo įvairių minčių – nuo a iki z. Kadangi vėliau žaidimas pagerėjo, gal prieš sezoną trūko geresnio pasirengimo. Treneriai visada sako, kad žaidėjai turi apsiprasti, tik tada jie pradeda rungtyniauti geriau. Jei kitais metais išlaikysime tą pačią sudėtį, bus lengviau.
Ar komanda padarė išvadas po skaudžios pamokos Tel Avive? Vienareikšmiai atsakyti sunku, nes toliau rungtyniavo tik LKL čempionate, o Vilniaus „Lietuvos rytą“ lyginti su Eurolygos komandomis nelabai galima. Vis dėlto kažkokios išvados buvo padarytos, nes LKL atkrintamąsias varžybas žalgiriečiai laimėjo „sausu“ rezultatu.
Kiekvienais metais komplektuojant komandą padaroma tam tikrų klaidų. Juk nešant butelius dalis jų dūžta. Vis dėlto, atsižvelgiant į „Žalgirio“ biudžetą, mes atsirenkame neblogus krepšininkus. Nereikia pamiršti, kad kartais nesutampa žaidėjų charakteriai, o tada rezultatams įtakos turi ne tik žaidėjų meistriškumas. Šiais metais mes išvengėme didesnių komplektavimo klaidų.
Nemanau, jog kitą sezoną „Žalgiryje“ bus daug naujų veidų. Tačiau vieną kitą naujoką pamatysime. Stengsimės, jog klubo biudžetas būtų ne mažesnis nei šiemet. Jei pavyks jį padidinti, sustiprinsime keletą pozicijų. Gal ir norėtųsi, kad „Žalgiris“ būtų labiau lietuviška ekipa, bet realybė tokia – puikių lietuvių krepšininkų kaina labai didelė. Jei turėtume daug pinigų, pasikviestume Šarūną Jasikevičių. Kita vertus, užsieniečiai yra savotiška atrakcija. Prisiminkime, kokie puikūs legionieriai prieš keletą metų žaidė „Žalgiryje“ – T.Edney, E.Whatley.
Iš praėjusį sezoną komandai atstovavusių krepšininkų tikrai nebus serbo Miroslavo Beričiaus“.

Žiūrovus traukė Sabas ir geras žaidimas

Gediminas Navikauskas, A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro valdybos pirmininko pavaduotojas: „Galima teigti, kad praėjęs sezonas komandai buvo sėkmingiausias nuo 1999-ųjų, kai „Žalgiris“ karaliavo Eurolygoje. Vien Arvydo Sabonio atėjimas į „Žalgirį“ – didelė ekipos sėkmė. Komanda pasiekė ir gerus rezultatus, ir susigrąžino žiūrovus.
Kai žalgiriečiai pateko į antrąjį Eurolygos etapą, pagalvodavau ir apie finalinį ketvertą, ypač po puikiai sužaistų rungtynių su Stambulo „Ulker“. Gerai sužaistos varžybos davė pagrindo tikėti, kad mūsiškiai pajėgūs ten kovoti. Bet atsitiko kitaip.
Po nesėkmės Tel Avive komanda surengė susirinkimą, kuriame aš dalyvavau. Mačiau, kaip žaidėjai prisiekė visą LKL atkrintamųjų varžybų seriją laimėti „sausai“ – 9:0. Krepšininkų veiduose mačiau ryžtą, todėl tikėjau, kad LKL finale su Vilniaus „Lietuvos rytu“ jie neturės vargo. Ta proga prisiminiau pernykštį LKL finalą, kai prieš „Lietuvos rytą“ mes pirmavome 3:2, o komandos legionierius K.Davidas paprašė iš karto po šeštųjų finalo rungtynių užsakyti jam bilietą. „Palauk, gal tų varžybų dar nelaimėsime“, – sakiau jam. Tačiau vengras ryžtingai pareiškė, kad „Žalgiris“ būtinai laimės. Ir jis buvo teisus.
Praėjusią savaitę pasklido kalbos, kad „Žalgiris“ keis trenerius, nors klubo vadovai siūlė palaukti iki antradienio, kai bus sušauktas valdybos posėdis. Tačiau skandalingai pagarsėję bulvariniai laikraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Ekstra žinios“ skleidė niekuo nepagrįstus gandus. Kaip ir pridera solidžiam klubui, „Žalgirio“ vadovai pasirinko tuos pačius trenerius. Gal tokias žinias šie dienraščiai skleidė norėdami pasipuikuoti tuo, kad „Lietuvos rytas“ komandą treniruoti kviečia Železniko „Reflex“ trenerį?
Prieš keletą metų „Žalgirio“ populiarumas buvo sumažėjęs, LKL varžybos nesutraukdavo daug žiūrovų, todėl nemažai namų rungtynių žaisdavome nedideliuose miesteliuose. Tai buvo dalis klubo rinkodaros. Norėjome susigrąžinti gerbėjus. Ir mums tai pavyko. Dabar pažiūrėti „Žalgirio“ varžybų į Kauną iš tų miestelių atvažiuoja autobusai, pilni gerbėjų. Šiemet Halėje žiūrovų netrūkdavo. Žmonės pamatė, kad Kauno krepšinis kyla. Žinoma, labiausiai juos traukdavo Sabas. Ir geras „Žalgirio“ žaidimas. Tai, kad daug žiūrovų lankėsi Halėje ir per LKL varžybas — aktyvios bilietų platinimo politikos rezultatas. Prieš finalinę seriją aistruolių sumažėjo. Jie suprato, kad finale intrigos nebus, nes „Lietuvos rytas“ — ne to lygio komanda.
Tai, kad šiais metais mūsų komandos rungtynes stebėjo gerokai daugiau žiūrovų, matome ir iš pinigų, surinktų už bilietus. Šiemet ši suma išaugo daugiau nei dukart. Jei turėtume didesnę areną, galėtume už bilietus surinkti tiek pinigų, kiek pageidauja Eurolygos vadovai.
Kitais metais komandą planuojame sustiprinti. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad mes pirmenybę teikiame žaidėjams, parengtiems A.Sabonio krepšinio mokykloje. Prieš šį sezoną „Žalgirį“ papildė mokyklos auklėtiniai Paulius Jankūnas, Simonas Serapinas, ateinantį sezoną į komandą žadame įtraukti jaunąjį talentą Martyną Andriuškevičių, Joną Mačiulį. Šiemet A.Sabonio mokyklą taip pat baigė keletas gabių vaikinų, kurie papildys „Žalgirio“ dublerių ekipą. Stengsimės, kad gabiausi Lietuvos jaunuoliai patektų į mūsų mokyklą, o baigę ją, papildytų žalgiriečių gretas. Manau, kad einame teisingu keliu.
Šiemet A.Sabonis nupirko „Kaustos“ sporto kompleksą, kuriame bus treniruočių bazė ir nedidelis viešbutukas. Jame galės apsigyventi jaunieji krepšininkai. Be to, Arvydas nusipirko ir „Oranžinį teniso centrą“. Jis taps vienu iš geriausių jaunimo rengimo centrų Europoje“.

Pasiliktų beveik visus žaidėjus

Antanas Sireika, „Žalgirio“ vyriausiasis treneris: „Praėjęs sezonas „Žalgiriui“ buvo geras. Iki įvertinimo „labai geras“ pritrūko pergalės per paskutines Eurolygos rungtynes Tel Avive. Jei būtume patekę į Eurolygos finalinį ketvertą, galėčiau tvirtinti, kad sezonas labai geras.
Komandai buvo iškelti uždaviniai patekti į kitą Eurolygos turnyro etapą ir tapti LKL čempione. Juos įvykdėme. Sezono pradžioje „Žalgirio“ žaidimas nebuvo įspūdingas, pirmajame Eurolygos varžybų etape ekipa „buksavo“. Tai natūralu. Komanda yra buriama 2 – 3 metus, nes reikia pažinti žaidėjus, įvertinti jų galimybes, sugebėti padaryti, kad visos gerosios krepšininkų savybės atsiskleistų visu gražumu.
Sezono pradžioje visi žiūrėjo į Arvydą Sabonį. Reikėjo prie jo priderinti komandą, pasistengti, kad žaidėjai šalia Arvydo jaustųsi drąsiai. Todėl pradžioje ir nematėme tokio žaidimo, kokio norėjosi. Vėliau, patekęs į antrąjį Eurolygos etapą, „Žalgiris“ demonstravo vis geresnį krepšinį. LKL finale žalgiriečiai kovojo šauniai. Pirmąsias trejas reguliariojo čempionato rungtynes su Vilniaus „Lietuvos rytu“ žaidėme taškas į tašką, o likusias varžybas prieš vilniečius laimėjome pakankamai solidžia persvara. Taip atsitiko todėl, kad mūsiškiai rungtyniavo vis geriau.
Maniau, jog „Lietuvos rytas“ finale pasipriešins labiau ne tik per kurį nors vieną mačą, bet ir per visą finalo seriją. Gerai, kad A.Sabonio iniciatyva mes prisiekėme per atkrintamąsias varžybas nepralaimėti nė vienerių rungtynių. Tai buvo geras psichologinis nusiteikimas. Malonu, kad esame tokia komanda, kuri gali sau duoti pažadą ir jį įvykdyti.
Gerai žaidė visa komanda. Kuo toliau, tuo labiau ji panašėjo į monolitą. O vedlys, žinoma, buvo A.Sabonis. Nudžiugino jaunasis Simonas Serapinas, iš kurio sezono pradžioje mažai kas tikėjosi tokios svarios pagalbos. Sezono pabaigoje atsigavo Dainius Šalenga, kurį per Eurolygos varžybas daug kas kritikavo. Per LKL atkrintamąsias varžybas jis atrodė kaip solidus krepšininkas, nuolat žaidė gerai.
Daugiau tikėjausi iš Andriaus Lepinaičio, visai neturiu ką pasakyti apie Miroslavą Beričių. Iš serbo tikrai tikėjausi ne to. Labai apmaudu, kad traumą gavo Darjušas Lavrinovičius. Su juo siejome dideles viltis. Išsigydęs Darjušas spėjo parodyti, ką moka, keletą kartų „sublizgėjo“ ir vėl patyrė traumą.
LKL finale nežaidė Giedrius Gustas. Kodėl? Ne tik mane, bet ir daugelį žmonių labai paveikė pralaimėjimas Tel Avive. O G.Gustas buvo tų įvykių epicentre. Jis metė baudas, norėjo pataikyti, bet nepataikė. Aš Giedriaus visiškai nekaltinu, ne jis kaltas dėl tokios rungtynių baigties. Bet pačiam krepšininkui tai buvo labai skaudus smūgis. Giedrių stipriai paveikė neįmestos baudos. Kalbėjausi su juo, kai tapę LKL čempionais, važiavome iš Vilniaus. Paklausiau: „Giedriau, man atrodo, kad tu po rungtynių Tel Avive atrodai šiek tiek prislėgtas“? Jis pripažino tai. Krepšininkas buvo truputį palūžęs, todėl ir nežaidė.
Jei būtų mano valia, kitam sezonui pasilikčiau beveik visus žaidėjus.

Problemas pavyko pašalinti negreit

Gintaras Krapikas, „Žalgirio“ trenerio asistentas: „Pradžioje Eurolygos turnyre mums nelabai sekėsi dėl kelių priežasčių. Arvydo Sabonio atėjimas visiems sukėlė emocijų. Bet krepšininkai su tokio lygio žaidėju rungtyniavo pirmą kartą. Atsirado problema ir dėl to, kad Tanoka Beardas buvo įpratęs vienas užimti vietą po saule, o atėjus Sabui, reikėjo su juo dalintis ar net užleisti pagrindinio „centro“ vietą Arvydui. Todėl iškilo sunkumų, kuriuos nelabai greitai pavyko pašalinti. Tai nėra taip paprasta. Prireikė ir laiko, kol žaidėjai vienas kitą ėmė geriau suprasti.
Be to, mes patekome į velniškai galingą grupę. Visos keturios finalinės ketveriukės komandos žaidė šioje grupėje. Vis dėlto po pirmojo Eurolygos etapo mus lydėjo sėkmė, o antrajame etape žalgiriečiai demonstravo ne tik pergalingą, bet ir gerą krepšinį. Galėjome Tel Avive pergalingai vainikuoti Eurolygos sezoną. Finaliniame ketverte tikrai nebūtume paskutiniai. Jei ne tas nelemtas pralaimėjimas „Maccabi“ krepšininkams, sezoną galėtume įvertinti „labai gerai“.
LKL čempionate pralaimėjome tik vienerias varžybas. Tuo nereikia stebėtis, nes labai nedaug trūko, kad „Žalgiris“ kovotų Eurolygos finaliniame ketverte. LKL finalas baigėsi logiškai – tiek krepšinio specialistų, tiek mūsų pačių vertinimais šiemet buvome stipresni už „Lietuvos rytą“. Džiaugiamės, kad per atkrintamąsias varžybas – ketvirtfinalyje, pusfinalyje ir finale nepralaimėjome nė vieno mačo. Tai buvo uždavinys, kurį sau iškėlėme. Finale visas rungtynes laimėjome labiau nei užtikrintai. Todėl šį sezoną pavadinčiau geru.
Komandos ramsčiu įvardinčiau A.Sabonį. Arvydas buvo pripažintas naudingiausiu ir reguliariojo Eurolygos sezono, ir antrojo etapo žaidėju. Prie pergalių daug prisidėjo didžiąją sezono dalį gerai rungtyniavęs Edas Cota, komandos kapitonas Mindaugas Timinskas. Šauniai žaidė ir Giedrius Gustas, išskyrus tas nelemtas varžybas Tel Avive. Giedrius per daugelį rungtynių gerai pasirodė ne tiek kaip įžaidėjas, o kaip atakuojantis gynėjas. Per sezoną labiausiai patobulėjo Simonas Serapinas. Sezono pradžioje jis tenkinosi antraeiliais vaidmenimis, o LKL finale jau rungtyniavo gerai. Savo rezultatais S.Serapinas patvirtino, kad jau nusipelnė žaisti čempionų komandoje.
Iš nuvylusių krepšininkų paminėčiau legionierių Miroslavą Beričių. Jis labai ilgai nežaidė. Pradžioje serbas lyg ir padėjo, bet vėliau mes jo žaidimu likome nepatenkinti. Sunku pasakyti, kiek sezono pabaigoje jis būtų naudingas, jei galėtų rungtyniauti. Labai gaila, kad traumas patyrė Darjušas Lavrinovičius ir Paulius Jankūnas. Jei ne jų traumos, „Žalgiris“ būtų dar galingesnis.
Tikiuosi, jog po šio sezono „Žalgiris“ išlaikys komandos branduolį ir kitais metais mes galėsime siekti panašių ar net geresnių rezultatų“.