S.Serapinas: “Rinktinė iš Olimpiados be medalių negrįš” 0

Simonas Serapinas – vienas iš 14 kandidatų, pretenduojančių rungtyniauti Lietuvos rinktinės gretose Olimpinėse žaidynėse Atėnuose. Prieš išvykdamas su rinktine į “Akropolio” turnyrą Graikijoje 22 metų 197 cm ūgio žalgirietis mielai sutiko atsakyti į tinklalapio zalgiris.lt lankytojų jam pateiktus klausimus.

– Kelerių metų pradėjai lankyti krepšinio treniruotes ir kokią krepšinio mokyklą baigei? (Edgaras Volobujevas, Kaunas)
– Treniruotes pradėjau lankyti 10 metų ir baigiau Klaipėdos V.Knašio krepšinio mokyklą.

– Kaip jauteisi, kai pirmąkart atėjai į krepšinio treniruotę? (Ieva Skudraitė, Joniškio raj.)
– Buvau vienas aukščiausių mokinių mūsų mokykloje tarp bendraamžių. Atėjo treneris į mokyklą ir aukščiausius berniukus pakvietė lankyti krepšinio treniruotes. Labai džiaugiausi, kad galėjau lankyti mėgstamos sporto šakos treniruotes.

– Kas buvo Tavo pirmasis treneris? (Paulius Bušauskas, Kaunas)
– Nuo pirmųjų pratybų mūsų grupę treniravo Algimantas Sercofas. Jo vadovaujami ir baigėme krepšinio mokyklą.

– Kiek Tau buvo metų kai pirmą kartą įdėjai į krepšį? (Edgaras Gotoveckas, Vilnius)
– Pirmąjį metimą iš viršaus atlikau gan vėlai. Tuo metu man buvo 16 metų.

– Koks Tavo dar gana neilgos karjeros etapas buvo sunkiausias? (Edvinas Radzevičius,Kaunas)
– Visus prisiminimus užgožia “Žalgirio” pralaimėjimas Tel Avive “Maccabi” krepšininkams praėjusiame sezone Eurolygoje. Tai kol kas slogiausi prisiminimai.

– Sezono pradžioje daugiau sedėjai ant suolelio, o pabaigoje žaidei žymiai daugiau ir geriau. Kas labiausiai padėjo patobulėti ir pelnyti trenerio pasitikėjimą? (Marijus Pileckas, Vilnius)
– Sezono pradžioje kažkiek prisibijojau jau išgarsėjusių komandos draugų, žaidžiau gan nedrąsiai. Paskui pripratau prie komandos, jos derinių, žaidimo tempo ir aikštelėje pradėjau praleisti gerokai daugiau laiko.

– Kokie įsimintiniausi momentai Tau buvo 2003-2004 metų sezone? (Janis Albright, Idaho, JAV)
– Šnekant apie neigiamus prisiminimus, tai pasikartosiu, kad pralaimėjimas „Maccabi“. Iš malonių prisiminų tai labiausiai įstrigo gan nesunki pergalė LKL finale prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ „sausu“ rezultatu.

– Ar Kėdainių „Nevėžyje“ praleistas laikotarpis davė daug naudos? (Martynas Vaicekauskas, Kėdainiai)
– Tikrai davė nemažai naudos. Įgijau pasitikėjimą savo jėgomis. Prieš ateinant į “Nevėžį” žaidžiau Alytaus “Alitoje”, kur daugiausia laiko praleisdavau ant atsarginių suoliuko. Tuo tarpu “Nevėžio” vyriausiasis treneris Rūtenis Paulauskas pasitikėjo manimi, tapau komandos lyderiu, turinčiu teisę imtis iniciatyvos atsakingais momentais.

– Su kuo iš komandos draugų sutari geriausiai ir daugiausia bendrauji? (Vaida K., Jonava)
– Geriausiai sutariu ir daugiausia laiko praleidžiu su Vidu Ginevičiumi, Dainiumi Šalenga ir Pauliumi Jankūnu.

– Su kuo kelionėse gyveni viename kambaryje? (Gediminas Žygelis, Vilnius)
– Iš pradžių apsistodavome kartu su P.Jankūnu, tačiau vėliau taip išėjo, jog kambario draugu tapo Ed’as Cota.

– Kaip manai, ko Tau dar trūksta aikštelėje ir kokias savybes ar technikos elementus tau labiausiai reikėtų tobulinti? (Marijus Pileckas, Vilnius)
– Silpniausia mano vieta – gynyba. Taip pat reikėtų gerinti kamuolio varymo techniką, kiek galima daugiau tobulinti ir metimų taiklumą.

– Kaip Tave vadina komandos draugai? (Eglė Žižiunaitė, Panevėžio raj.)
– Tokios kaip pastovios pravardės lyg ir neturiu. Būna, kad pavadina Saimonu arba Sieru.

– Kokia įtaką komandai ir Tau pačiam asmeniškai padarė A.Sabonio atėjimas į “Žalgirį”? (Marijus Pileckas, Vilnius)
– Man ir komandai A.Sabonis – didžiulis autoritetas. Su juo žaidžiame gerokai labiau susikaupę. Ypač LKL rungtynėse. Su Sabu malonu bendrauti ir aš su juo sutariu tikrai puikiai.

– Simai, ar Tave nustebino kvietimas į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę? (Vaida K., Jonava)
– Turiu pripažinti, kad nustebino. Anksčiau apie tai niekas nebuvo net užsiminę. Gerai sužaidžiau finalinėje LKL serijoje, ir, manau, tai įtakojo, kad mane pakvietė į rinktinę. Tačiau savo galimybes vertinu realiai ir, jei nevažiuosiu į Olimpiadą, tikrai labai nenusiminsiu.

– Kaip vertini Lietuvos rinktinės galimybes Atėnuose? (Asta Š., Kaunas)
– Manau, kad rinktinė tikrai iškovos medalius. O kokius – parodys jau gan netolima ateitis.

– Kokia yra didžiausia tavo svajonė krepšinyje? (Asta Barkutė, Utena)
– Kiekvieno krepšininko karjeros viršūnė – žaidimas NBA lygoje. Tikiuosi ir aš kada nors patekti į šią lygą.

– Koks didžiausias Tavo kaip krepšininko laimėjimas? (Gediminas Žygelis, Vilnius)
– Kol kas esu iškovojęs tik vieną rimtesnį laimėjimą – tai LKL čempionų žiedą.

– Kada buvo tavo rezultatyviausios rungtynės, kokioje komandoje žaidei ir kiek taškų pelnei? (Karolis Zaveckas, Kaunas)
– Daugiausia taškų esu įmetęs atstovaudamas Kėdainių “Nevėžiui”. LKL mače prieš “Šiaulius” pelniau 35 ar 36 taškus, tačiau, deja, vis tiek pralaimėjom.

– Koks mėgtamiausias laisvalaikio praleidimo būdas? (Vaida K., Jonava)
– Laisvalaikiu nmažai laiko praleidžiu prie televizoriaus, taip pat klausausi muzikos, naršau internete, kartais su draugais nuvažiuojam pažaisti biliardą. Stengiuosi atsipalaiduoti, kad galėčiau su naujomis jėgomis grįžti į aikštelę.

– Ar daug skaitai knygų? Jei taip, kokia Tavo mėgstamiausia knyga vaikystėje ir dabar? (Ieva Skudraitė, Joniškio raj.)
– Šiuo metu knygų skaitymui lieka mažai laiko. Vaikystėje labiausiai patiko Kambodžos pasakų rinkinys. Paskutiniuoju metu skaičiau vieną iš “Krikštatėvio” dalių.

– Ar domiesi kitomis sporto šakomis? (Gediminas Žygelis, Vilnius)
– Iš kitų sporto šakų daugiausia laiko praleidžiu žiūrėdamas futbolą. Taip pat domiuosi ir lengvaja atletika.

– Kokį šiuo metu vairuoji automobilį? Koks yra Tavo svajonių automobilis? (Karolis Chadatavičius, Ukmergės raj.)
– Šiuo metu vairuoju Mercedes-Benz E 300. O svajonių automobilis labai dažnai keičiasi.

– Kokia muzika labiausiai patinka? (Asta Š., Kaunas)
– Klausausi įvairaus stiliaus muzikos. Svarbu, kad būtų nuotaikinga daina ir man patiktų.

– Ar turi mergina? (Kristina Dajutytė, Šiauliai)
– Taip, turiu. Tačiau kol kas draugaujame neilgai.

– Ar esi išsisukęs gyvenime iš kokių nors situacijų pasinaudojęs tuo, jog tave atpažino kaip krepšininką? (Ernesta, Kauno raj.)
– Dar esu per mažai žinomas, kad tai, jog esu krepšininkas, padėtų gyvenimiškose situacijose. Gal tik kelis kartus Kelių policininkai mane atpažino ir buvo nuolaidesni.

– Dėkui už atsakymus ir sėkmės Lietuvos rinktinėje.