A.Gudaitis apie darbą rinktinėje: „Tai – neįkainojama patirtis“ 0

Laurynas Butkauskas, „BasketNews.lt“ korespondentas

Jauniausias Lietuvos rinktinės kandidatas 21-erių žalgirietis Artūras Gudaitis prisipažįsta, kad Jono Kazlausko kvietimas į nacionalinės komandos treniruočių stovyklą buvo pakankamai netikėtas.

Naujieną kandidatų sąrašo paskelbimo išvakarėse išgirdęs puolėjas tikisi pateisinti į jį dedamas viltis ir iš ryškiausių šalies krepšinio žvaigždžių pasisemti neįkainojamos patirties.

– Artūrai, kada sužinojote, jog esate kviečiamas į pagrindinės rinktinės treniruočių stovyklą Palangoje? – „BasketNews.lt“ paklausė 208 cm ūgio Kauno „Žalgirio“ puolėjo.
– Iš federacijos man paskambino likus dienai iki rinktinės kandidatų sąrašo paskelbimo. Prisipažinsiu, kad tai buvo pakankamai netikėta. Suprantu, kad mano atvykimui įtakos turėjo Lino Kleizos ir Roberto Javtoko traumos, tačiau būti pakviestam į geriausių šalies krepšininkų gretas yra labai malonu.

– Ko tikitės iš rinktinės treniruočių stovyklos?
– Noriu pasisemti kuo daugiau patirties – dirbant su kartu su tokiais krepšininkais ir treneriais ji bus neįkainojama. Stengsiuosi atiduoti visas jėgas, pasirodyti kuo geriau, o kaip seksis pamatysime. Kažkokius lūkesčius puoselėti kol kas ankstoka. Dabar noriu visiškai atsiduoti darbui.

– Prieš metus jums teko iškentėti kelio operaciją. Ar šiuo metu dar jaučiate kokius nors traumos padarinius?
– Šiuo metu jaučiuosi puikiai. Viskas susitvarkė, sportinė forma yra gera.

– „Žalgiryje“ šį sezoną teko pažaisti su tokiais patyrusiais vilkais kaip Robertas Javtokas ir Šarūnas Jasikevičius. Kaip pavyko rasti bendrą kalbą su šilto ir šalto mačiusiais veteranais?
– Manau, kad krepšinį stebėję žmonės matė, kaip man patiko žaisti kartu su Šarūnu. Be abejo, amžiaus skirtumas tarp mūsų nemažas, jautėsi, kad krepšinio supratimas skiriasi. Nepaisant to, aikštėje bandėme surasti vienas kitą ir viskas sekėsi lyg ir neblogai. Prisimenu, kaip vaikystėje žiūrėjau 2004-ųjų metų Atėnų olimpiados rungtynes, kurių metu Šaras vieną po kito siuntė tritaškius į amerikiečių krepšį. Kaip ir visi lietuviai, nepaprastai sirgau už šalies rinktinę ir sunkiai galėjau įsivaizduoti, jog kada nors su Jasikevičiumi eisiu į treniruotes, kartu išbėgsiu į aikštelę. Tai yra nuostabu. Apskritai, Robertas, Šarūnas ir Paulius Jankūnas „Žalgiriui“ šį sezoną davė labai daug.

– Su treneriu Jonu Kazlausku akis į akį susidursite pirmą kartą. Ar jaučiate jauduliuką?
– Taip, tiesioginis kontaktas bus pirmas. Be abejo, kažkoks nerimas visuomet yra, tačiau manau, kad įsivažiuosiu ir viskas bus tvarkoje.

– Koks jausmas apėmė pirmą kartą atsidūrus geriausių šalies krepšininkų gretose?
– Jausmas labai malonus. Tačiau daugelį iš žaidėjų jau esu matęs. Sportavome su broliais Lavrinovičiais, su kitais žalgiriečiais. O visi likę yra tikri profesionalai, draugiški žmonės ir sunkumų bendraujant nekyla. Visi čia susirinko dėl bendro tikslo.