Rungtynės paženklintos Sabonio vardu 0

Jau kelios dienos, kai Rusijos sporto žurnalistų dėmesys nukreiptas į CSKA – “Žalgirio” mačą Eurolygos varžybose. Tiesa, pačios rungtynės daugumoje spausdinamų rašinių dažniausia tėra dingstis grįžti 20 metų atgal ir dar kartą prisiminti garsiąsias to meto dviejų klubų dvikovas bei vienintelį krepšininką, kuris jungia šiuos du laikotarpius – Arvydą Sabonį.

A.Sabonio vizitas Maskvoje – visų centre. Informacija apie jo sveikatos būklę pastarosiomis dienomis buvo skelbiama kartu su svarbiausiais pranešimais apie rinkimus Rusijoje ar Saddamo Husseino sučiupimą. “Jei Sabas neatvažiuos, šuniui ant uodegos bus ir visas mano darbas”, – guodėsi amerikietis Carl Schreck, parengęs anglų kalba Maskvoje išeinančiam laikraščiui didelę publikaciją “Lietuvos krepšinio “dievas” vėl Maskvoje”. Žinią, kad A.Sabonis – nors ir sirguliuodamas – atvyksta į Maskvą, bematant išplatino Rusijos internetiniai leidiniai, o jo nuotrauka iš Šeremetjevo-1 aerouosto atsidūrė pirmajame puslapyje tarp karščiausių naujienų. “Revizorius atvažiuoja!” – N.Gogolio žodžiais apie A.Sabonio atvykimą į Maskvą pranešė “Sport Ekspress”.

Apie A.Sabonį šiomis dienomis Maskvoje rašoma daug ir labai šiltai. Rusai didžiuojasi savo geriausiu šiandienos krepšininku Andrejumi Kirilenka, tačiau pastarajam dar toloka iki A.Sabonio pergalių sąrašo ir krepšinio fenomeno šlovės. Iš čia, matyt, ir nostalgiškas apropriacijos – apeliuojant į senus laikus, kai “visi buvome drauge” – bandymas.

“Sport Ekspress” savo medžiagą taip ir pavadino – “Mūsų Sabonis”. “Sabonis niekada nerungtyniavo Rusijos komandose, tačiau mūsų šalyje jis visada buvo laikomas saviškiu, – rašoma laikraštyje. – Juo žavėjomės, sekėme kiekvieną jo žingsnį, visada linkėjome jam pačios geriausios sėkmės”. Rašinio autoriaus nuomone, “jeigu ne Sabonis, nebūtų buvę nei 80-jų metų SSSR čempionatų superfinalų serijos, nei sovietinės rinktinės aukso Seule, nei daugelio kitų dalykų”. Pasak jo, mūsų krepšininkas panašiai vertinamas ir kitose šalyse, kur jam yra tekę rungtyniauti – Ispanijoje, JAV ar dar kitur. “Jo pavardė – raktažodis. Pasakei, ir tavo pašnekovo veidas iškart nušvinta. Vieniems jis vaikystės laikų draugas, kitiems – legenda, tretiems – stabas. “[Jis] viso pasaulio žmogus, visų laikų krepšininkas, pats talentingiausias ir tituluočiausias žaidėjas visoje Europos krepšinio istorijoje, vienintelis dar žaidžiantis olimpinis čempionas ne iš JAV… Beje, prie ko čia visos tos regalijos? Jis – tiesiog Sabonis, ir tuo viskas pasakyta.”

Nors pats Arvydas apie tai nekalba, rusai įsitikinę, kad šis jo vizitas Maskvoje yra paskutinis, nes krepšininkas, neva, netrukus baigsiąs karjerą, o galimybės vėl atvykti į Maskvą per tą laiką jau nebebūsią. Šie daugelyje publikacijų pasikartojantys teiginiai dar labiau padidino ažiotažą Maskvoje.

Klausinėjamas rusų žurnalistų, A.Sabonis atmetė jų peršamą mintį, kad šios CSKA ir “Žalgirio” rungtynės jam esančios senųjų supefinalų tęsinys. Pasak jo, tai esančios eilinės, svarbios Eurolygos rungtynės su grupės lyderiu, ir tiek. O tai, kas buvo, jau praeitis – nebe tie žaidėjai komandose, nebe tos ir aplinkybės. “Taip, aš atsikeliu ryte ir pusryčiaudamas vis galvoju, kaip ten buvo prieš dvidešimt metų”, – pašiepė žurnalistą Sabonis, beje, ta proga išsakęs savo neigiamą požiūrį į visą žurnalistų gildiją. “Gali jam ką nors prasitarti kaip draugui, o kitą dieną, žiūrėk, jau rašo…”. Kitas Maskvos sporto laikraštis, “Sovetskij sport”, buvo šiek tiek nusivylęs, kai jo surengtoje skaitytojų apklausoje apie ketvirtadienio rungtynių reikšmę respondentai buvo labiau linkę laikyti, jog tai svarbios Eurolygos rungtynės, o ne 80-jų superfinalų tęsinys. Mat, šis laikraštis išspausdino labai daug prisiminimų apie prieš 20 metų vykusius superfinalus, nuspalvindamas juos nostalgiškomis spalvomis. “Ką gi, dauguma jų jauni žmonės, – aiškino apklausos rezultatus laikraštis. – Antravertus, mes ką tik sužinojome, jog lygiai taip pat mano ir Sabonis…”.

Minėtoje C.Schreck publikacijoje pabrėžiama, kad A.Sabonio karjerą visada lydėjo žodelis “jei”. Kas būtų buvę, jei jis būtų atvykęs į NBA savo geriausiais metais, 80-jų viduryje? Kas būtų buvę, jei jo nebūtų persekioję traumos? Kas būtų buvę, jei jis nebūtų laukęs iki 1995-jų ir būtų 1989-siais atvykęs ne į Ispaniją, o į JAV? Pasak amerikiečio, beje įdėmiai sekančio ne tik A.Sabonio karjerą, bet ir Lietuvos politinį bei ekonominį gyvenimą (jo artima draugė kilusi iš Lietuvos, su ja yra viešėjęs Lietuvoje, pats yra žaidęs krepšinį Portlendo koledže, kuriame neretai treniruodavosi ir “Trail Blazers” krepšininkai), į visus šiuos klausimus tėra vienas atsakymas: Sabonis būtų tapęs vienu įžymiausių vidurio puolėjų per visą NBA istoriją. Aprašinėdamas Sabonio pasiekimus ir jo žaidimo ypatumus, amerikietis apgailestauja, kad “NBA fanai niekada neturėjo galimybės pamatyti savo formos viršūnėje esančio Sabonio genialaus žaidimo prieš pačius geriausius Amerikos krepšininkus”. Vis tik Portlende Sabonis visus septynerius metus žaidęs žvaigždžių lygyje, o žiūrovus jis ypač užkerėjęs “cirko lygio kamuolio perdavimais”.
Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad Maskvos klubo rinkodarininkai subtiliai pasinaudojo Sabonio dalyvavimu, pristatydami rungtynes visuomenei kaip “CSKA prieš Sabonio 224 centimetrus”.
Autorius taip pat prisimena kai kuriuos faktus iš Lietuvos kelio į nepriklausomybę, pabrėždamas, kad – ypač pirmaisiais pokario metais – tautinei savimonei palaikyti svarbų vaidmenį suvaidino ir sportininkų pergalės prieš sovietinės priespaudos simbolius – Algirdo Šociko prieš rusiškąjį Maxo Schmelingo atitikmenį Nikolajų Koroliovą bei Kauno krepšininkų – prieš žmonių akyse blogio nešėją simbolizavusios Raudonosios armijos komandą, Maskvos CSKA.
Straipsnyje prisimenama ir istorija, kaip Kauno klubas sugebėjo išsaugoti A.Sabonį nuo ilgos A.Gomelskio rankos, “įstatydamas” krepšininką ir kelis jo komandos draugus į Kauno žemės ūkio akademiją ir tuo apsaugodamas nuo tarnybos Sovietų armijoje ir žaidimo CSKA (beje, pats A.Gomelskis straipnio autoriui tvirtino neturėjęs tokių ketinimų, nes norėjęs, kad Lietuvoje būtų žaidžiamas puikaus lygio krepšinis). Publikacijos pabaigoje C.Schreck rašo apie dar vieną “jei”, susijusį su A.Saboniu. Kas būtų, jei jis nuspręstų kandidatuoti į aukštą politinį postą? Pats krepšininkas sako, kad tai ne jo sritis ir jis paliekąs ”politinius žaidimus” kitiems. Tačiau “jei”?

„Sport-ekspress“ korespondentas pakalbino ir Mindaugą Timinską. „Stengsimės su galingais varžovais žaisti kaip lygūs su lygiais, o varžybų pabaigoje išplėšti pergalę. Be A.Sabonio mums būtų labai sunku. Bet Arvydas atvyko. Labai norėtųsi įveikti CSKA Maskvoje ir prieš artėjančias šventes išeiti atostogų su pakilia nuotaika“, – sakė M.Timinskas.