A.Bagatskis: „Pasirinkimą lėmė legendinis „Žalgirio“ vardas“ 0

Penktadienį į Kauną atvyko naujasis „Žalgirio“ komandos legionierius latvis Ainaras Bagatskis. 36 metų 198 cm ūgio atakuojantysis gynėjas, garsėjantis snaiperiškais metimais, apsistojo „Sandijos“ viešbutyje. LKL čempionų komandos naujokas atsakė į mūsų tinklalapio klausimus.

Negalėjo atsisakyti pasiūlymo

– Kodėl palikote Jekaterinburgo „Evraz“ komandą?
– Gyvenime būna pasiūlymų, kurių negalima atsisakyti. Mane kvietė daug klubų, bet aš pasirinkau „Žalgirį“. Aš negalvojau apie sutarties sąlygas. Viską lėmė garsus Kauno klubo vardas. „Žalgiris“ – tai kokybės ženklas. Daugelis krepšininkų būtų laimingi, jei juos pakviestų legendinis klubas.
Mano sutartis su „Jevraz“ galiojo iki sezono pabaigos, bet „Žalgiris“ susitarė su Rusijos klubu ir viskas buvo operatyviai išspręsta.

– Ar jūs kada nors svajojote žaisti „Žalgiryje“ ir dar kartu su Arvydu Saboniu?
– Žinoma (juokiasi). Jei rimtai, sunku pasakyti. Mano sportinė karjera prasidėjo dar sovietiniais metais. Kai žaidžiau Rygos VEF ekipoje, rungtynės su „Žalgiriu“ visada buvo ypatingos. Tačiau žalgiriečiai visada mus lenkė meistriškumu.
Beje, mano debiutas SSRS aukščiausioje lygoje buvo kaip tik prieš „Žalgirį“. Kijeve mane, septyniolikametį, įleido į aikštę, kai VEF atsilikinėjo nuo kauniečių 20 taškų. Aš pelniau 6 taškus, bet pargriuvau ant Valdemaro Chomičiaus kojos, išsisukau savo koją ir turėjau palikti aikštelę. Mes tada pralaimėjome. Tą mačą prisimenu iki šiol.

– Kuriuos iš dabartinių žalgiriečių pažįstate?
– Aš domiuosi Europos krepšiniu, todėl galiu teigti, kad žinau visus krepšininkus. Pažįstu žaidėjus, atstovavusius Lietuvos rinktinei – M.Timinską, D.Šalengą, G.Gustą. Žinau ir A.Javtoką. Dar nuo tada, kai jis atstovavo „Lietuvos rytui“.

– Šį sezoną stipriausiai Lietuvos komandai trūko snaiperio, galinčio pataikyti iš toli. Jūs tai sugebate. Ar galima teigti, kad „Žalgiris“ išsprendė snaiperio problemą?
– Labai norėčiau užtikrintai pasakyti „taip“. Bet ne viskas taip paprasta. Krepšininkas gali būti labai aukšto lygio, bet jam nelengva įsilieti į komandą, kuri kartu žaidžia jau pusę metų, kurioje žaidėjai pasiskirstę, ką kuris daro. Suprantu, jog mane pakvietė tam, kad taikliai mėtyčiau tritaškius. Negaliu tvirtinti, kad problema išspręsta, bet aš tikrai labai stengsiuosi.

Stengsis tapti savu

– Tokioje tituluotoje ekipoje dar nežaidėte. Kaip manote, ar jums pavyks tapti vienu iš „Žalgirio“ lyderiu?
– Iš pradžių aš norėčiau tapti savu. Ir tarp žaidėjų, ir tarp žiūrovų. O dėl lyderio… Ekipoje jau yra lyderiai. Aš jai noriu padėti ir savo darbą stengsiuosi atlikti kaip galima geriau, nes krepšinis Lietuvoje – antras Dievas.

– Ar šį sezoną „Žalgiris“ Eurolygos turnyre nukeliaus toli?
– Gal mano nuomonė ir subjektyvi, bet aš manau, kad šiemet Eurolygoje yra 3 – 4 grandai. Du ar net trys iš jų žaidžia vienoje grupėje su „Žalgiriu“, todėl kiekvienoms rungtynėms reikia rengtis kaip paskutinėms ir negalvoti, kas bus vėliau. Sužaidei vieną mačą, tada gali galvoti apie kitą. Reikia stengtis iš visų jėgų. Labai norėčiau su „Žalgiriu“ nukeliauti kuo toliau.

– LKL čempionate kauniečiai turi tik vieną rimtą varžovą – Vilniaus „Lietuvos rytą“. Ar žalgiriečiai LKL superfinale turės daug problemų?
– „Lietuvos rytas“ – stipri komanda. Praėjusiais metais vilniečiai prarado LKL čempionų vardus, todėl yra susierzinę. Tačiau visi „Žalgirio“ žaidėjai yra tikri profesionalai, ekipoje yra Arvydas Sabonis, kuris labai nemėgsta pralaimėti. Žalgiriečiai darys viską, kad išsaugotų savo titulą. Stengsimės, jog superfinale prireiktų kuo mažiau rungtynių.

– Per atsisveikinimo su „Jevraz“ rungtynes į Sankt Peterburgo „Spartak“ krepšį įmetėte 45 taškus. Tačiau tai nėra jūsų rezultatyvumo rekordas…
– Tikrai ne. Kažkada per Latvijos lygos rungtynes esu pelnęs 66 taškus.

Patiko visose šalyse

– Esate rungtyniavęs daugelyje šalių – Norvegijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. Kurioje iš jų labiausiai patiko? Ar iš kurios nors parsivežėte slogių įspūdžių?
– Ką nors blogai negalėčiau pasakyti nė apie vieną šalį. Man visur patiko ir visur gerai sekėsi. Į Norvegiją išvykau todėl, kad žmona laukėsi kūdikio, o aš maniau, kad jai Latvijoje gimdyti nebus tokių gerų sąlygų, kaip Norvegijoje. Vėliau išvykau į Lenkiją, buvau pripažintas geriausiu šios šalies legionieriumi. Daug davė žaidimas Prancūzijoje, nes krepšinio mokė puikus treneris amerikietis.
Į Rusiją nebūčiau vykęs, jei būčiau žinojęs, kokią rasiu komandą. Man „Jevraz“ klubo prezidentas išvardijo daug žinomų krepšininkų pavardžių, teigdamas, kad jie atstovaus komandai. Tik atvykęs pamačiau, kad tų žaidėjų nėra. Tačiau apie klubą nieko blogo negalėčiau pasakyti. Išsiskyrėme gražiai, man sakė, kad visada lauks.

– Kokios pergalės jūsų karjeroje pačios maloniausios?
– Maloniausia laimėti su šalies rinktine. Man labai patiko su Latvijos rinktine žaisti Europos čempionate Turkijoje.

– Gerai prisimenate mačą su Lietuva, kurį laimėjote?
– Kur kas geriau prisimenu Latvijos rinktinės pralaimėjimą lietuviams Švedijoje. Mes jau buvome patikėję pergale, bet lietuviai kovėsi iki galo, nenuleido rankų ir sugebėjo laimėti. Taip laimėti įmanoma tik kartą iš šimto ar net tūkstančio rungtynių.

– Kovo pabaigoje jums sukaks 37 metai. Kiek metų dar galvojate rungtyniauti?
– Tam, kad dar rungtyniautum, reikia motyvacijos ir fizinio pasirengimo. Man nestinga nei vieno, nei kito. Nebūtina žiūrėti į įrašą pase. Štai A.Sabonis dar vyresnis, o kaip dar žaidžia. Ar rungtyniausiu „Žalgiryje“ ir kitą sezoną, priklausys nuo mano žaidimo. Jei pateisinsiu klubo vadovų pasitikėjimą, gal „Žalgiris“ pasiūlys pratęsti sutartį.