Arvydas Sabonis metė iššūkį “Lietuvos rytui”, „Kauno diena“ 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ,
Romas PODERYS

“Žalgirio” savininkas ir žaidėjas apkaltino pagrindinių varžovų šeimininkus negarbinga konkurencija

Kauno “Žalgirio” vidurio puolėjas ir vienas klubo savininkų Arvydas Sabonis pirmasis ryžosi sudėtingai misijai – atskleisti ne vien sportinius, bet ir politinius bei finansinius šalies krepšinio užkaborius.
Žalgirietis žiniasklaidoje apkaltino pagrindinės kauniečių varžovės Vilniaus “Lietuvos ryto” ekipos šeimininkus ir jų leidžiamą to paties pavadinimo dienraštį negarbingais konkurencijos metodais.
Sostinės klubas kategoriškai atmeta visus “Žalgirio” vidurio puolėjo kaltinimus.

Prabilo apie reketą

Arvydas Sabonis interviu dienraščiui “Respublika” piktinosi, kad “daugelis verslininkų bijo remti “Žalgirį”, nes juos viešai terorizuoja “Lietuvos rytas”, kuris jau seniai susišluoja milijoninius biudžetus”.
“Anksčiau Vainauskas (Gedvydas Vainauskas, dienraščio “Lietuvos rytas” vyriausiasis redaktorius – red. past.), remdamasis savo įtaka, spaudė tik valdiškas įmones, dabar jau ir privačius verslininkus. Nežinau, koks tai reketas, bet jie yra išgąsdinami.
Ta baimė apėmusi visus – ir privačias bendroves, ir valstybines įmones. Lyg ir sutari viską, o paskui prasideda – “mes nebegalime”… O prieš tai jie būna paspaudžiami per “Lietuvos ryto” laikraštį.
Krepšinio Lietuvoje beveik nebeliko. Koks čia krepšinis, jei laikraštis reguliuoja – tas teisėjaus, anas neteisėjaus. Ko vien pernykščio finalo istorija verta, kai LKL vadovai spaudė teisėjus, kad šie pergalę skirtų “Lietuvos rytui”. Bet ir vėl viešai niekas nieko nepasakė. Kas tai, jei ne baimė?
Tuoj sporte nebeliks intrigos. Laikas padėti tašką”, – teigė A.Sabonis.

Kaltinimus atmeta

“Lietuvos ryto” klubo direktorius Jonas Vainauskas, dienraščio vyriausiojo redaktoriaus ir krepšinio klubo prezidento Gedvydo Vainausko sūnus, vakar “Kauno dienai” teigė, kad asmuo, kuriam buvo mesti A.Sabonio kaltinimai, sugebės pats apsiginti.
“Vienintelis mano komentaras gali būti toks: už tokius viešai pasakytus žodžius ir kaltinimus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė”, – sakė J.Vainauskas.
Pasak jo, G.Vainauskas tikriausiai nesileis į viešą polemiką, nes “tiesiog nėra ką atsakyti, visi kaltinimai yra juokingi ir absurdiški”.

Pretenzijos – laikraščiui

“Mes neturime jokių pretenzijų “Lietuvos ryto” klubui, žaidėjams. Suprantame, kad viską daro ne komanda, ne klubas, o laikraštis”, – tvirtino A.Sabonio “Žalgirio” krepšinio centro valdybos narys ir rinkodaros direktorius Gediminas Navikauskas.
Jo teigimu, netrukus turėtų būti pasakyta dar daugiau teisybės: “Nors dokumentinių įrodymų nėra, tačiau Arvydas nemeluoja, jis pats viską patyrė ir išgirdo bendraudamas su įmonių vadovais. Mes netgi juokaujame, kad “pramušdami” rėmimą “Žalgiriui” padedame rasti rėmėjų ir “Lietuvos rytui”, kurie turi viską derinti su Vainausku”.
Paradoksalu, kad reklama ant “Lietuvos ryto” žaidėjų marškinėlių kainuoja brangiau nei ant “Žalgirio” krepšininkų, kurie rungtyniauja prestižiškiausiame Eurolygos turnyre. Anot G.Navikausko, rėmėjai pasako, kad to priežastis – “Lietuvos ryto” dienraštis.
G.Navikauskas išvardijo įmones, su kuriomis buvo tam tikri susitarimai ar derybos, tačiau joms įtaką darė ir konkurentai.
Jo teigimu, “Žalgirio” žaidėjai džiaugėsi, kad tai, apie ką buvo nuolat tyliai kalbama, pagaliau pasiekė dienos šviesą.

Karas kenkia LKL įvaizdžiui

“Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” konkurencija, atvirai vadinama dviejų klubų karu, kelia nerimą LKL vadovams. Lygos vykdantysis direktorius Zenonas Kamarūnas teigė, kad A.Sabonis turi teisę kalbėti, jis žino, ką kalba, ir atsako už savo žodžius.
Blogiausia, direktoriaus teigimu, yra tai, kad toks viešas apatinių plovimas gali atsiliepti santykiams su rėmėjais: “Labiausiai bijau, kad po tokios “reklamos” galime netekti rėmėjų. Kariauja du klubai, bet nuo to nukentėti gali visa lyga. Dėl to man neramu”.
Ar “Lietuvos rytas” iš tiesų darė įtaką teisėjams ir LKL vadovams praėjusio sezono LKL finale? Z.Kamarūnas išsisuko nuo tiesaus atsakymo: “Atsakymus į visus klausimus galima rasti praėjusių metų balandžio ir gegužės mėnesio laikraščiuose. Nebenoriu kartoti, kas buvo parašyta apie mane, apie “Žalgirį”, “Lietuvos rytą” ir teisėjų skyrimą”.
Galima priminti, kad tuomet laikraščiuose buvo rašoma ir apie tiesioginį spaudimą arbitrams, ir apie jų klaidas svarbiausių LKL rungtynių metu.
Daugiau Z.Kamarūnas nenorėjo nieko komentuoti: “Bet kurioje kovoje bandoma rasti atpirkimo ožį. Aš nelinkęs juo būti”.

Teisėjai apsigalvojo

Vienas svarbiausių praėjusio sezono LKL finalo herojų buvo tarptautinės kategorijos arbitras kaunietis Virginijus Dovidavičius, kurį ir “Lietuvos ryto” komanda, ir to paties pavadinimo laikraštis kritikavo dėl blogo teisėjavimo. Tuomet arbitras atvirai išsakė savo požiūrį į vilniečių klubą ir net apkaltino jų vadovus banditizmu.
Apie spaudimą teisėjams buvo kalbama daug. Teisėjai netgi ketino surengti spaudos konferenciją ir atvirai pasakyti, kas, kaip ir ar apskritai bandė daryti įtaką jiems LKL finalo metu. Vis dėlto planuota spaudos konferencija neįvyko.
“Kai kurių teisėjų nuomone, reikėjo garsiai viską išsakyti, nes mūsų niekas negynė. Po to nutarėme, kad tai yra komandų savininkų reikalas – jeigu jiems gera tokia tvarka, tegul jie taip ir gyvena. Aš asmeniškai netylėjau ir pasakiau, kas man netiko, – kalbėjo V.Dovidavičius. – O tas pūlinys anksčiau ar vėliau turėjo trūkti, nes ilgai taip tęstis negalėjo. Arvydas Sabonis ilgai gyveno kitame pasaulyje, kur yra tikra demokratija, o ne deklaruojama, todėl grįžęs jis pamatė gyvenimo skirtumus ir neiškentė. Reikėjo, kad į LKL ateitų toks žmogus kaip Sabas”.
V.Dovidavičiaus teigimu, gerą įvaizdį susikūrusiai LKL intrigos nereikalingos. Jos reikalingos ten, kur dar nėra aukšto lygio ir reikia jį sukurti.

Dvikovos šalia aikštės

“Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” ietys už krepšinio aikštės ribų susikryžiuoja ne pirmą kartą, o kovai pasirenkami ne vien paprasti, bet ir subtilesni būdai.
Šiuo požiūriu išsiskyrė 2002-2003 metų sezonas. Kai “Lietuvos rytas” į savo gretas pakvietė buvusį žalgirietį Styvą Vudberį, sporto mėgėjai svarstė, kodėl vilniečiai taip pasielgė, nes viršijo LKL leistiną legionierių limitą, be to, amerikietis buvo kitos pozicijos, o ne tos, kurią lyg ir planuota stiprinti, žaidėjas.
Vėliau paaiškėjo, jog S.Vudberis grįžo į Lietuvą atsiimti skolos, kurią jam turėjo grąžinti “Žalgiris”, laiku neišmokėjęs viso atlyginimo. Amerikiečio ir Kauno klubo finansiniams įsipareigojimams bei jų peripetijoms teismuose “Lietuvos ryto” dienraštis skyrė nemažai dėmesio.
Savo ruožtu “Žalgiris” prisiminė vilniečių neištesėtą pažadą Mindaugui Timinskui. 2000 metais “Lietuvos rytas” pagal reklamos sutartį su viešąja įstaiga “Kauno “Žalgirio” rėmėjas” buvo įsipareigojęs įsteigti piniginį prizą naudingiausiam “Žalgirio” krepšininkui. Juo tapo Mindaugas.
Deja, apdovanojimo ceremonija kažkodėl trejus metus (!) buvo atidėliojama, nors kauniečiai net raštu primindavo apie tai. Galiausiai 2003 metų kovą “Lietuvos rytas” įteikė M.Timinskui 15 tūkstančių litų, o kitą dieną dienraštyje pasirodė straipsnis apie S.Vudberio bėdas.

Užkliuvo premjeras ir prokuroras

Dienraštis “Respublika” taip pat iškėlė versiją, kad “Lietuvos ryto” spaudimą pajuto net premjeras Algirdas Brazauskas. Teigiama, jog Vyriausybės vadovas šiemet beveik tris mėnesius buvo puolamas už tai, kad neoficialiai nurodė valstybinių įmonių vadovams paremti “Žalgirį”.
Prisiminta ir buvusio Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojo, dabar – Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio istorija.
Pasak “Respublikos”, šis pareigūnas, 2000-2002 metais su kolegomis analizavęs Vilniaus “Ryto” krepšinio klubo, kuriam priklauso “Lietuvos ryto” ekipa, finansinę veiklą buvo aptikęs galimų nusikaltimo požymių, tačiau, įsikišus kai kuriems su “Lietuvos ryto” dienraščio vadovais susijusiems politikams, šis darbas buvo numarintas, o K.Betingis priverstas pasitraukti iš pareigų.
Prokuroras, be kita ko, tada atkreipė dėmesį į tai, kad sporto klubuose egzistuoja galimybė slėpti nuo valstybės mokesčius.
“Ten susidarydavo didžiulės, tiesiog milijoninės sumos. Pavyzdžiui, sportininkams būdavo išmokamos premijos, kurios nėra apmokestinamos. Kita vertus, sportininkai negaudavo darbo užmokesčio ir tokiu būdu netekdavo ir draudimo, ir kitų valstybės garantijų.
Net ne apie sportininkus pirmiausiai kalbama, o apie aptarnaujantį personalą. Sportininkai, pavyzdžiui, gaudavo 40 tūkstančių litų, kiti asmenys, jų giminės ir artimieji – po 200, 300 tūkstančių. Be to, turėdavo būti mokamas PVM ir nuo daugybės reklamos”, – aiškino “Respublikai” K.Betingis.