Tiesiai šviesiai 0

Pabaiga vainikuoja darbą. Tai įrodė Kauno „Žalgirio“ komanda, Lietuvos krepšinio lygos finale 4:0 sutriuškinusi vasaros čempioną Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir devintą kartą tapusi LKL pirmenybių nugalėtoja.
Finale žalgiriečiai demonstravo puikų žaidimą, kurio fone vis prastėjantis sostinės ekipos įvaizdis dar labiau sumenko. Lazda taip ir neiššovė, nors Vilniaus komandos strategas Kęstutis Kemzūra tikino, kad jo auklėtiniai laimės bent vieną mačą.

Nors pabudo anksčiau

„Mes pabundame anksčiau už jus“, – skelbia dienraščio „Lietuvos rytas“ reklama. Šis šūkis lydi ir LKL vicečempionų komandą. Vasarą Vilniaus klubas aplenkė visus varžovus neakivaizdinėse naujos komandos formavimo lenktynėse ir pirmasis pradėjo ruoštis 2003 — 2004 metų sezonui“, – praėjusią vasarą rašė „Lietuvos ryto“ savaitinis žurnalas „Krepšinis“. Tą patį stengėsi įteigti ir pats dienraštis.
„Vasaros atostogos „Žalgiriui“ – šventas reikalas. LKL čempionai artėjančiam sezonui pradės ruoštis paskutiniai – tik rugsėjo pradžioje“, – neiškentė neįgėlęs žurnalas. „Lietuvos ryto“ antraštė vasaros pabaigoje skelbė, kad Arvydas Sabonis atostogauja, o ne treniruojasi. Taip norėta įteigti, kad legendinis krepšininkas „Žalgiriui“ neatstovaus.
„Lietuvos rytas“ dar praėjusių metų gegužės mėnesį džiaugėsi, jog komandą papildė perspektyvūs žaidėjai Tomas Delininkaitis, Saulius Kuzminskas, Mindaugas Lukauskis, kad klubas pasirašė sutartį su Lietuvos televizija.
„Žalgiris“ įvykių neforsavo. „Sudėtis priklauso nuo varžybų, kuriose dalyvauji. Mes jau dabar nesunkiai galėtume surinkti porą komandų LKL pirmenybėms. Tačiau Eurolygoje su jaunais žaidėjais nėra ką veikti“, – 2003 metų gegužės pabaigoje buvo įsitikinęs A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro generalinis direktorius Ginas Rutkauskas.
Kuris klubas elgėsi teisingai, parodė sezono pabaiga. „Žalgiris“ pasiekė abu tikslus – iškopė į kitą Eurolygos turnyro etapą ir tapo LKL čempionu. „Lietuvos rytas“ neįvykdė nė vieno iškelto uždavinio – nepateko į Eurolygą ir iš žalgiriečių nepaveržė stipriausios šalies komandos vardo.

Finalą laimėjo be vargo

Pasibaigęs LKL čempionato finalas patvirtino visų krepšinio specialistų, teigusių, kad „Žalgiris“ be vargo įveiks „Lietuvos rytą“, žodžius.
Žalgiriečiai ir reguliariajame čempionate atrodė galingiau už vilniečius. Antano Sireikos auklėtiniai visą sezoną nė karto nebuvo pakliuvę „į duobę“, nors traumas buvo patyrę Darjušas Lavrinovičius, Miroslavas Beričius, Paulius Jankūnas. Kauniečiai tik kartą po atkaklios kovos nusileido „Lietuvos rytui“. Pastaroji ekipa ne tik triskart pralaimėjo „Žalgiriui“, bet kartą buvo priversta pripažinti LKL autsaiderio Klaipėdos „Neptūno“ pranašumą.
Iš viso „Žalgiris“ pirmenybėse iškovojo 44 pergales – 35 reguliariajame čempionate ir devynias atkrintamosiose varžybose. „Lietuvos rytą“ kauniečiai įveikė septynis kartus iš aštuonių.
Finalas tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ nepriminė boksininkų kovos, kai teisėjas nutraukia dvikovą, nes vienam iš varžovų prakirstas antakis. Vilniečiai negali teisintis, kad buvo traumuotas kuris iš komandos lyderių, todėl negalėjo pasipriešinti. Paprasčiausiai jiems reikia suvokti ir pripažinti, kad „Žalgiris“ – protingiau sukomplektuota, galingesnė, labiau patyrusi, Eurolygos kovos užgrūdinta komanda, kuriai vadovauja sumanesnis treneris.
LKL finale iš nugalėtojų komandos stabiliu ir rezultatyviu žaidimu išsiskyrė Tanoka Beardas, per ketverias rungtynes pelnęs 83 taškus. Visi trys sostinės ekipos aukštaūgiai, skambiai pavadinti „bokštais“ – Robertas Javtokas, Povilas Čiukinas ir Saulius Kuzminskas įmetė tik 87 taškus. Iš jų tik R.Javtokas sugebėjo pakovoti, o kiti du tam buvo visiškai nepasirengę. Akivaizdu, kad šalia savęs matydami A.Sabonį, jie jaučia baimę.
Finalo serijoje iš žalgiriečių rezultatyviai rungtyniavo Mindaugas Timinskas (48 taškai), Arvydas Sabonis (47), Dainius Šalenga (47). D.Šalenga sezono pabaigoje atrodė atsigavęs. Geru žaidimu nudžiugino jaunasis Simonas Serapinas, pademonstravęs, kad turi taiklią ranką. Jo laukia gera ateitis. „Žalgirio“ įžaidėjas Edas Cota rezultatyvumu nusileido oponentui iš „Lietuvos ryto“ Aaronui Lucasui, tačiau puikiai atliko tą darbą, kurį turi daryti jo pozicijos žaidėjas. A.Lucasas tikriausiai nelabai suvokia savo pareigų, todėl ne vadovauja saviškių žaidimui, o siaučia aikštėje. Vilniaus ekipai akivaizdžiai trūko sumanaus įžaidėjo. Poziciniame žaidime „Žalgirio“ pranašumas prieš varžovus milžiniškas.

„Lietuvos ryte“ jaunimas netobulėja

„Norėčiau tapti geriausiu krepšininku, kada nors žaidusiu „Lietuvos ryte“, – pernai pratęsęs sutartį su Vilniaus klubu dar trejiems metams pareiškė Ramūnas Šiškauskas. Tačiau krepšinio ekspertai mano, kad jis suklydo, likdamas tokio lygio komandoje.
Daugelis kalbintų specialistų teigė, kad R.Šiškauskas, kaip ir jo komandos draugas R.Javtokas, žaisdami „Lietuvos ryte“ nustojo tobulėti. Jiems reikalinga žymiai aukštesnio lygio ekipa. Tik tokioje komandoje Ramūnas su Robertu galėtų tobulėti. R.Šiškauskas prieš keletą metų NBA skautus domino labiau nei Arvydas Macijauskas. Deja…
Krepšinio ekspertai pastebi, kad „Lietuvos ryte“ netobulėja ir kiti jauni, perspektyvūs žaidėjai: S.Kuzminskas, M.Lukauskis, S.Jasaitis, T.Delininkaitis, S.Babrauskas. Kas nugalės LKL finale, buvo aišku ir Vilniaus komandos strategui K.Kemzūrai. Tačiau jis neleido į aikštę S.Babrausko, kuris būtų įgijęs vertingos patirties, o ne šildęs atsarginių suolelį. Ar nepagalvojo aštuoniolikametis Artūras Jomantas, neseniai pasirašęs sutartį su „Lietuvos rytu“, kad ir jo laukia panašus likimas?
„Lietuvos rytas“ komandą komplektuoja tik jam būdingu stiliumi – kviečiami jauni, nepatyrę žaidėjai arba krepšininkai iš tų komandų, kurioms vilniečiai pralaimėdavo Europos turnyruose. Taip prieš keletą metų Vilniuje atsidūrė Gregas Grantas, žaidęs Portugalijos „Porto“. Pernai Čempionų taurės Šiaurės konferencijos varžybų finale sostinės krepšininkai pralaimėjo Kazanės „Uniks“ komandai. Netrukus Vilniaus klubas pasikvietė „Uniks“ atstovavusį amerikietį, triskart NBA čempioną Dickey Simpkinsą. Kiek jie buvo naudingi? Telieka laukti, kad po šio sezono „Lietuvos rytas“ kvies kažką iš Jeruzalės „Hapoel“ krepšininkų, išstūmusių vilniečius iš tolesnės kovos dėl ULEB taurės.
Tai, kad sostinės klube nebuvo viskas gerai, rodo ir Jono Kazlausko pasitraukimas iš komandos. 1999 metais geriausiu Europos krepšinio treneriu pripažintas specialistas nerado bendros kalbos su klubo vadovais. Kodėl nerado, pačių vilniečių reikalas.

Olimpinio čempiono pagyros

Šių metų sausio viduryje „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu tapo Kęstutis Kemzūra. Kaip jis susitvarkė su iškeltomis užduotimis, matome iš rezultatų. Komanda ULEB taurės nelaimėjo, LKL čempionų vardo iš „Žalgirio“ nepaveržė. Pastarąją užduotį įvykdyti buvo nerealu, nes 2004-ųjų „Žalgiris“ – vienas stipriausių Europos klubų.
Pirmoje sezono pusėje „Žalgiris“ rungtyniavo prasčiau, nes komandai trūko susižaidimo. Antrajame Eurolygos etape kauniečiai demonstravo brandų, aukšto lygio krepšinį. LKL čempionai buvo pajėgūs laimėti ir Eurolygą, tai įrodė puikiai sužaistos varžybos su Europos krepšinio grandais – Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“ klubais. Jei „Žalgiris“ Tel Avive nebūtų pralaimėjęs paskutinių Eurolygos rungtynių „Maccabi“ komandai, sezoną galėtume vadinti idealiu. Skaudu, kad dvi sekundės viską apvertė aukštyn kojomis ir atėmė galimybę žaisti tarp keturių geriausių Europos ekipų.
Vis dėlto „Žalgiris“ yra komanda, su kuria dirbti norėtų bet kuris treneris. Olimpinis čempionas Modestas Paulauskas teigė, kad būdamas „Žalgirio“ treneriu kitam sezonui pasiliktų visus žaidėjus. „Duok Dieve, kiekvienam treneriui turėti tokią komandą“, – sakė M.Paulauskas. Ar reikia geresnio įvertinimo?

Vilniečiai bando teisintis

Tačiau ne visi Lietuvoje patenkinti, kad Kaunas turi tokią galingą ekipą. „Lietuvos ryto“ dienraštis norėtų, kad „Žalgiris“ neišlaikytų savo geriausių žaidėjų, todėl su pasitenkinimu skelbia, kad žalgiriečių įžaidėjo Edo Cotos žvilgsnis krypsta į NBA. Tačiau amerikietis į NBA vyks tik tuo atveju, jei turės garantuotą kontraktą.
„Lietuvos rytas“, teisindamasis prieš skaitytojus dėl pralaimėjimo, rašo, kad E.Cota „Žalgiryje“ per sezoną uždirbdavo apie 400 tūkst. JAV dolerių. Tai neteisinga suma. Dienraštis ją padidino, nes nori parodyti, su kokiais gerai apmokamais varžovais teko kovoti „Lietuvos ryto“ jaunimui.
Tačiau Vilniaus klubas kažkodėl neskelbia, kiek mokėjo savo jau atleistiems legionieriams. Neoficialiomis žiniomis, su amerikiečiu D.Simpkinsu buvo sudaryta 2 metų sutartis, pagal kurią aukštaūgis turėjo uždirbti apie 4 milijonus litų. Prieš atvykstant D.Simpkinsui, „Lietuvos ryto“ dienraštis jam tiesiog žarstė komplimentus: „JAV krepšininkas yra labiausiai tituluotas žaidėjas LKL istorijoje. Spalvingoje D.Simpkinso biografijoje ryškiausi yra trys įrašai – 1996, 1997 ir 1998 metais šis puolėjas su „Chicago Bulls“ klubu užkopė į pačią NBA piramidės viršūnę, prie kurios priartėti daugumai krepšininkų nepavyksta per visą karjerą“.
Tačiau sezono antroje pusėje „Bulls“ šlovės spinduliais besišildantis žaidėjas „Lietuvos rytui“ staiga tapo nereikalingas. Įdomi vadyba. Keistai atrodo ir serbo Miljano Goljovičiaus pakvietimas į komandą, kai sezonas jau buvo įsibėgėjęs. „Lietuvos rytas“ prie ekipos nepritapusiam krepšininkui kas mėnesį mokėjo žymiai daugiau nei uždirbdavo E.Cota, tačiau ir jį atleido.
Prancūzų filosofas ir rašytojas Ž.Ž.Ruso sakė, kad tūkstančiai kelių veda į paklydimą, o į tiesą – tik vienas kelias. Kuriuo pasuks „Lietuvos rytas“? Kol kas nepanašu, kad tuo, kuriuo tvirtai žengia „Žalgiris“.