A.Bagatskis: „Lietuva man tapo antraisiais namais“ 0

Latvis Ainaras Bagatskis ir kitą sezoną snaiperiškais metimais džiugins Kauno „Žalgirio“ gerbėjus. LKL čempionų klubas pratęsė sutartį su 37 metų 198 cm ūgio atakuojančiuoju gynėju dar vienam sezonui.
„Labai patenkintas, kad ir toliau galėsiu žaisti „Žalgiryje“. Klubas žaidėjams sudaro puikias sąlygas, jame neškyla jokių problemų. Todėl kitų komandų kvietimai manęs nelabai domino. Atvykęs į Kauną, pradėsiu mokytis lietuvių kalbos“, – zalgiris.lt tinklapiui teigė A.Bagatskis.

Troško žaisti LKL čempionų klube

– Vėl atstovausite Kauno „Žalgiriui“. Ar pasibaigus praėjusiam sezonui tikėjotės, kad LKL čempionų klubas jums pasiūlys pratęsti sutartį?
– Žinoma, tikėjausi. Juk nebuvau pats blogiausias „Žalgirio“ žaidėjas. Pavasarį su klubo vadovais pakalbėdavome apie galimybę likti komandoje, vėliau derinome sutarties sąlygas ir galiausiai viską sutvirtinome parašais.

– Apsidžiaugėte, sužinojęs, kad „Žalgiris“ jus tikrai kviečia?
– Atvirai sakau: labai apsidžiaugiau, nes visada norėjau žaisti šioje legendinėje komandoje, turinčioje šaunias tradicijas.

– Tikriausiai turėjote ir kitų klubų pasiūlymų?
– Ir ne vieną. Kai kurie finansiškai buvo labai patrauklūs. Mane kvietė Rusijos, Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos klubai. Ir ne šiaip kokie, o stiprūs. Tačiau aš norėjau likti Kauno ekipoje ir sakiau, kad kitus pasiūlymus svarstysiu tik tada, jei nepasirašysiu sutarties su „Žalgiriu“.

– Kodėl taip troškote likti LKL čempionų ekipoje?
– „Žalgiris“ – garsus, daug pasiekęs klubas, turintis ilgą istoriją. „Žalgiris“ – tai kokybės ženklas. Komanda žaidžia Eurolygoje, turi daugybę gerbėjų, kurie palaiko mylimus krepšininkus ir tada, kai jie laimi, ir tada, kai jiems nelabai sekasi. Kaip galima nenorėti atstovauti tokiai ekipai?

Atostogas praleido Latvijoje

– Šeima pritarė jūsų sprendimui? O gal ji norėjo, kad patrauktumėte į šiltesnius kraštus?
– Šeima nori to, ko pageidauju aš (juokiasi). Jei rimtai, šeima liko patenkinta mano pasirinkimu.

– Kaune gyvensite su šeima ar vienas?
– Mano žmona advokatė, todėl negalės visą laiką gyventi Kaune. Vyresniajam sūnui reikia eiti į mokyklą. Bet gal jis pradės lankyti mokyklą Kaune.

– Kaip praleidote atostogas, kur ilsėjotės?
– Niekur iš Latvijos nebuvau išvažiavęs, nes jauniausiam sūnui Fredui Paului tik 10 mėnesių. Keliavome tik po gimtąją šalį.

– Vasarą tik ilsėjotės, ar stengėtės neprarasti ir sportinės formos?
– Aš jau aštuonerius metus kiekvieną dieną individualiai sportuoju. Tuoj po praėjusio sezono pradėjau fizinio pasirengimo treniruotes. Bėgiojau, žaidžiau pliažo tinklinį. Aš teikiu pirmenybę aktyviam poilsiui.

– O krepšinio jau pasiilgote?
– Ir dar kaip! Dabar krepšinį žaidžiu tris kartus per savaitę su draugais. Aš jau atsisakiau atstovauti Latvijos rinktinei, nes noriu, kad sportinė karjera truktų kaip galima ilgiau. Noriu gerai pasirengti ateinančiam sezonui.

Tapo savu

– Kada atvyksite į Kauną?
– Į „Žalgirį“ aš pasirengęs atvykti, kad ir rytoj, kad ir naktį. Su klubo vadovais sutarėme, kad atvažiuosiu maždaug rugpjūčio 20 dieną, kai komanda pradės pasirengimą naujam sezonui.

– Praėjusį sezoną, pasirašęs sutartį su „Žalgiriu“, pasakėte, kad norite tapti savu ir tarp žaidėjų, ir tarp žiūrovų. Ar greitai jums tai pavyko?
– Ne iš karto, bet pavyko tapti savu. Pateiksiu vieną pavyzdį. Po paskutinių LKL finalo rungtynių Vilniuje prie manęs priėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos gerbėjai. Ne kokie vaikėzai, o solidūs dėdės. Vienas iš jų paklausė: „Ar jūs ir kitą sezoną žaisite „Žalgiryje“? Atsakiau, jog tikriausiai žaisiu. „Gaila“, – tepasakė vilnietis. Jei „Žalgirio“ konkurentų komandos gerbėjai mane vertina, šį tą reiškia. Toks pagyrimas man leido pasijusti tikru žalgiriečiu.

Mokysis lietuvių kalbos

– Kaune gyvenote keturis mėnesius. Kokie liko prisiminimai?
– Kuo puikiausi. Ir apie „Žalgirio“ klubą, ir apie kauniečius. Labai retai pasitaiko, kad klube nebūna nei finansinių, nei žaidimo problemų. „Žalgiryje“ nebuvo jokių problemų. Ir žmonės patiko. Lietuviai komunikabilesni už latvius. Jie šnekina, prašo kartu nusifotografuoti.

– Ar per tuos kelis mėnesius kai ką išmokote lietuviškai?
– Išmokau. Tačiau noriu lietuviškai laisvai susišnekėti, todėl pirksiu žodynėlį ir mokysiuos lietuvių kalbos. Aš noriu žinoti, ką apie mane rašo žurnalistai. Noriu su žurnalistais bendrauti lietuviškai.

– „Žalgiryje“ lieka beveik visi pagrindiniai žaidėjai, atstovavę komandai praėjusį sezoną. Ką galima su senąja gvardija nuveikti ateinantį sezoną?
– Šį pavasarį mes jau įrodėme, ką galime. Iki finalinio ketvertuko komandai trūko labai nedaug, tiksliau į jį nepatekome tik stebuklo dėka. Visi žalgiriečiai yra ambicingi, dauguma yra patyrę, todėl tikiuosi, jog ateinantį sezoną pasirodysime dar geriau nei 2004-aisiais. „Žalgiris“ tikrai pajėgus žaisti finaliniame ketverte.

Mieliausia – „Žalgiryje“

– Netrukus Atėnuose prasidės Olimpinės žaidynės. Kurią krepšinio rinktinę palaikysite?
– Koks dar gali būti klausimas? Žinoma, kad aš sirgsiu už Lietuvos rinktinę. Kitos komandos manęs nedomina. Tikiuosi, jog Lietuvos krepšininkai tikrai laimės kurios nors spalvos medalius.

– Ar žiūrėjote Latvijos rinktinės rungtynes Europos futbolo čempionate?
– Žiūrėjau visas varžybas ir galiu pasakyti, kad didžiuojuosi savo komanda. Ji demonstravo gerą žaidimą.

– Per savo karjerą esate rungtyniavęs Norvegijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lietuvoje. Kur labiausiai patiko?
– Man visur buvo gerai, visur galima surasti privalumų. Kiekvienoje iš šių šalių liko gerų pažįstamų ir tarp krepšininkų, ir tarp trenerių. Tačiau labiausiai patiko Lietuvoje, nes „Žalgiris“ – puiki komanda, o klubas žaidėjams sudaro puikias sąlygas. Dabar Lietuva man tapo antraisiais namais.