V.Jankauskas: „Nepasiteisino zoninė gynyba“ 0

Kauno „Žalgiris“, paskutinėse 2005/6 metų Eurolygos reguliaraus sezono rungtynėse, rezultatu 81:86, turėjo pripažinti Bolonijos “Climamio” krepšininkų iš Italijos pranašumą

Nors žalgiriečiai po šio pralaimėjimo su devyniomis pergalėmis liko trečioje A grupės vietoje, tačiau pateko į antrąjį pagal pajėgumą Eurolygos burtų krepšelį.

Buvęs žalgirietis Virginijus Jankauskas: „Rungtynės buvo įdomios ir įtemptos. Iki trečiojo kėlinio pabaigos „Žalgiris“ buvo kovingas, gerai pataikė, buvo labai sėkmingas amerikiečio K.Andersono įstojimas į komandą, dominavo kieta gynyba. Naujasis „Žalgirio“ legionierius gerai organizuoja žaidimą, beveik nedaro klaidų, aikštėje nejaučia įtampos, yra užgrūdintas žaidėjas. D.Lavrinovičius – „Žalgirio“ klasika, tačiau vėl gi, norėtųsi, kad jis rastų daugiau bendros kalbos su T.Beardu. Per tris kėlinius kauniečiai ėmė kamuolius tiek po savo, tiek po varžovų krepšiu, susikurdavo vadinamuosius antruosius šansus, puolimas nestrigo.

Pagrindinė pralaimėjimo priežastis –trenerių sprendimas ketvirtajame kėlinyje naudoti aikštės gynybą, kuri pražudė. Metikus reikia ginti individualiai. Gal per daug ant suolo buvo išlaikytas P.Jankūnas, Kauno klubo strategai pradėjo eksperimentuoti žaidėjų sudėtimi, vieni keitimai nepasiteisino. Šį rungtynių momentą Bolonijos krepšininkai „pagavo“, reikiamu momentu suaktyvėjo – tuomet kai kauniečiai pavargo, jiems nesisekė atakuoti. Teisėjų švilpukai kartas nuo karto vis įpildavo parako į statinę, kuomet kova vyksta taškas į tašką kiekvienas abejotinas sprendimas turi labai didelę reikšmę.“

Olimpinis čempionas Modestas Paulauskas:“Vakarykštės rungtynėse 27-28 minutes Kauno “Žalgiris“ žaidė gerai – agresyviai gynėsi, labai sėkmingai kovojo dėl atšokusių kamuolių ir rezultatyviai organizavo puolimą, buvo kovingai nusiteikę ir taip susikrovė solidų pranašumą. Nuo pat pirmųjų susitikimo minučių Kauno klubas perėmė iniciatyvą ir neleido įsibėgėti Bolonijos „Climamio“ krepšininkams. Trečiojo kėlinio pabaigoje kauniečiai paleido rungtynių vadžias, pirmaudami 18 taškų skirtumu nusiramino, atsipalaidavo, gynyba nebebuvo tokia aktyvi. Gal žalgiriečiai pavargo, tie, kurie turėjo didžiausią krūvį – D.Lavrinovičius, T.Beardas, R.Freemanas. Kai „Žalgirio“ pranašumas sumažėjo iki vienuolikos taškų, matėsi, kad komanda papuolė į duobę. Nebeliko to fizinio pranašumo, kuris buvo pirmoje mačo dalyje, ištvermės daugiau sutaupė italai. Ketvirtasis kėlinys buvo išblėsęs, Eurolygoje negalima paleisti varžovų, reikia visas keturiasdešimt minučių žaisti visa jėga. Tą padarė Bolonijos „Climamio“, kurie, visas rungtynes atsilikinėję, lemiamu momentu užsidegė, atrodė tarsi dopingo gavę.

Italai atakavo nuo trijų taškų zonos, laiku atsiskleidė komandos snaiperiai, nebijojo imtis iniciatyvos. O „Žalgiryje“ tuo metu kaip tik ir pritrūko tokio krepšininko, kuris drąsiai imtųsi lyderio vaidmens. Ketvirtajame kėlinyje liko tik pavieniai, neužtikrinti metimai. Galima pagirti „Žalgirio“ priešininkus, kurie sugebėjo perlaužti rungtynes, Eurolygoje tokį skirtumą atsilošti yra labai sunku. S.Serapino indėlis per tris kėlinius buvo didelis, tačiau jo trūko ketvirtajame kėlinyje.

Ketvirtajame kėlinyje trenerių parinkta zoninė gynybos sistema nepasiteisino, nes būtent tada Bolonijos strategai išleido mažuosius žaidėjus, kurie primėtė daug tritaškių. Paleido „Žalgiris“ aikštės vidurį, gynėjai prastai sužaidė. Žalgiriečiai turėjo atidžiau prižiūrėti italų snaiperius. Tačiau šis pralaimėjimas dabar gali tik labiau mobilizuoti ekipą, tuo labiau, kad ši nesėkmė neturėjo jokios įtakos prieš burtų traukimą, nes Kauno klubas pateko į antrąjį pagal pajėgumą krepšelį.“

Nuotrauka: euroleague.net