Čempionai į pergalę ėjo tiesiausiu keliu, „Kauno diena“ 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ

“Žalgirio” strategas A.Sireika džiaugėsi komanda ir visapusiška A.Sabonio pagalba

“Žalgirio” vyriausiasis treneris Antanas Sireika Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną baigė pakelta galva. Jo vadovaujama komanda apgynė LKL čempionų vardą, finalo serijoje 4:0 nugalėjusi Vilniaus “Lietuvos rytą”. 48 metų specialistas, 2003 metų rugsėjį atvedęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į Europos čempionų sostą, džiaugėsi ir sėkmingai pasibaigusiu “Žalgirio” sezonu, ir tuo, kad turėjo galimybę padirbėti su Arvydu Saboniu.

Antrasis sezonas – įdomesnis

– Koks Jums buvo šis sezonas? – “Kauno diena” pasiteiravo A.Sireikos.
– Viskas būtų buvę puiku, jeigu galėtume atmesti Eurolygos TOP-16 rungtynes Tel Avive. LKL finale buvo malonu žaisti, visiems aiškiai parodėme, kad “Žalgiris” yra stipriausias. Eurolygoje irgi buvome verti geresnės vietos, bet gerai, kad šįmet vėl galima sakyti – “Žalgiris” yra “Žalgiris”.

– Ar tikėjotės, kad LKL superfinalas klostysis taip lengvai?
– Ne, nesitikėjau. Aš visada gerbiu visus varžovus, su kuriais tik rungtyniaujame – ar su “Lietuvos rytu”, ar su Kėdainių “Nevėžiu”. Todėl su Vilniaus komanda stengėmės žaisti kuo geriau ir neplanavau, kokiu skirtumu būtų gerai laimėti. Svarbiausia – kovoti ir nugalėti.

– Kurį sezoną buvo įdomiau dirbti “Žalgiryje” – šį ar pirmąjį, kai viduryje sezono iš “Šiaulių” atvykote į Kauno klubą?
– Be jokios abejonės, šis sezonas buvo įdomesnis. Manau, kad dabar mano indėlis į komandos rezultatus yra didesnis, pats dalyvavau renkant žaidėjus komandai. O praėjusiais metais dirbau tik pusę sezono, be to, debiutas “Žalgiryje” man suteikė daugiau jaudulio, nervinės įtampos. Šiemet viskas buvo paprasčiau ir maloniau jau vien dėl to, kad turėjome Arvydą Sabonį. Tai – kiekvieno trenerio svajonė. Todėl net neverta lyginti debiutinio sezono ir šio.

Puolėjo trauma išmušė iš vėžių

– Ar pasitaikė sunkių akimirkų LKL čempionate?
– Kalbant apie žaidimą, sunkių rungtynių buvo nedaug. Neminint “Lietuvos ryto”, nelengvai žaidimas klostėsi su “Šiauliais”, “Sakalais”, kartą – ir su “Nevėžiu”. Bet tai buvo momentiniai atsipalaidavimai neįvertinus varžovų. Taip nusiteikus galima pralaimėti bet kam. Gerai, kad jokių rimtų žaidimo krizių čempionato metu nepatyrėme. Na, gal sezono pradžioje buvo sunkiau suderinti Arvydo Sabonio ir Tanokos Berdo veiksmus aikštėje.
Didžiausią krizę, ko gero, sukėlė Darjušo Lavrinovičiaus ir Pauliaus Jankūno traumos. Tikėjomės, kad Brolis (taip vadinamas komandoje D.Lavrinovičius. – Red.) po traumos visa jėga įsitrauks į žaidimą, nes jau treniruotėse matėme, kad šis krepšininkas – didelė jėga. Bet kai jis ilgam iškrito iš rikiuotės, vėl reikėjo pergrupuoti jėgas.

– Turbūt galima teigti, kad LKL čempionato rungtynės “Žalgiriui” buvo tarsi repeticijos prieš Eurolygos kovas?
– Taip. Juk tarp LKL čempionato ir Eurolygos varžybų yra didžiulis skirtumas. Tačiau nenorėčiau sakyti, kad LKL rungtynės buvo tik treniruotės, nes kiekvienos, nors ir lengvos varžybos yra geriau nei sunkios pratybos. Rudenį antradieniais, likus dviem dienoms iki Eurolygos mačų, žaisdavome net su “Žalgirio” dubleriais. Mano manymu, net tokios lengvos rungtynės duodavo naudos.

Sabas vertė visus pasitempti

– Kurie žaidėjai, Jūsų akimis, padarė ryškesnę pažangą, kurie lėčiau tobulėjo?
– Tobulėjo Paulius Jankūnas, Giedrius Gustas, Simonas Serapinas. Sezono pabaigoje kaip tikras komandos senbuvis atrodė Dainius Šalenga – atkrintamosiose varžybose jis rungtyniavo tikrai solidžiai. Norėčiau pasakyti, kad visais žaidėjais esu patenkintas. Niekada nekritikavau ir Andriaus Lepinaičio, kuriam neteko daug pasireikšti, nors specialiai ant atsarginių suolo jo nelaikiau. Tik iš šio gynėjo galbūt tikėjausi daugiau, ypač po praėjusios vasaros, kai jis dalyvavo Lietuvos rinktinės stovyklose. Andrius buvo aštrus, greitas, maniau, galės kai kada pavaduoti Edą Kotą. Bet taip neišėjo. Tačiau nuo tokių nesėkmių niekas nėra apsaugotas.

– Rudenį esame kalbėję, ką Arvydas Sabonis reiškia komandai. O ką apie tai galėtumėte pasakyti dabar, pasibaigus sezonui?
– Turbūt galiu pakartoti tą patį – tai didis krepšininkas, komandos vedlys, lyderis, didžiulis autoritetas, kovingumo pavyzdys ir nuostabus žmogus. Bet koks jo žodis komandoje yra priimamas tik gerai. Jis vertė visus pasitempti.

Padėjo atsiskleisti S.Serapinui

– Kaip jaunimas reaguodavo į Arvydo Sabonio pastabas? Juk jis iš tų, kuris prireikus gali ir griežtesnę pastabą pareikšti.
– Arvydas toks žmogus, kokio komandai labai reikėjo. Jis – ne diktatorius, bet stengėsi, kad jauni vyrukai kuo greičiau pasijustų lygiaverčiais partneriais aikštėje, o mažiau žiūrėtų į jį su baime. Kai Paulius Jankūnas pirmoje treniruotėje į Arvydą kreipėsi “Jūs”, šis tik paplekšnojo jam per petį ir sako: “Baik bajerius, juk mes esame viena komanda”. O man paskiau sakė, kad Paulius – dar nesugadintas vaikas. Arvydui labai patiko Simonas Serapinas. Manau, Sabonio pastangomis baigiantis sezonui jis atsiskleidė kaip tvirtas žaidėjas. Sabas jį nuolat skatindavo mesti, sakydavo, kad jis yra geras metikas ir turi nebijoti atakuoti.
Suprantama, kad jauni žaidėjai, kurie dar buvo maži vaikai, kai Sabonis išvyko iš Lietuvos, iš pradžių varžėsi gyvos krepšinio legendos. Juk pirmą kartą 1999 metais pamačius jį Lietuvos rinktinėje net man buvo nejauku, galvojau, kaip čia reikės elgtis. Bet Arvydas visada stengėsi elgtis taip, kad visi mažiau kreiptų į jį dėmesį ir bendrautų kaip su eiliniu komandos nariu.
Po nesėkmės jis moka paguosti kitus, nereiškia jokių priekaištų. Niekada to nesu girdėjęs iš jo lūpų. Arvydas nė pusės žodžio nepasakė ir Giedriui Gustui, kai jis Tel Avive paskutinėmis sekundėmis prametė dvi baudas.

Poilsiui laiko beveik neliks

– Ar jau kalbėjotės su klubo vadovais dėl kito sezono – kurie žaidėjai, galbūt ir treneriai liks, o kam teks ieškoti pamainos?
– Ne, apie tai kol kas nebuvo jokios kalbos.

– Komanda jau išėjo atostogų, tačiau Jums ramaus poilsio nematyti?
– Birželio 4 dieną į pirmąją stovyklą renkasi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kuri pradės pasirengimą Atėnų olimpinėms žaidynėms. Teoriškai atostogoms liko dvi savaitės, praktiškai – nebent viena. Šią savaitę dar laukia priėmimai, LKL uždarymo šventė, kur bus įteikti aukso žiedai, tad gal tik kitą savaitę pavyks atsipūsti. Bet man toks gyvenimo ritmas yra įprastas.