Nugalėtojų triumfo šokis parklupdytų varžovų aikštėje, „Kauno diena“ 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ,
Romas PODERYS

Kauno “Žalgiris” devintąjį kartą tapo Lietuvos krepšinio lygos čempionu

Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti, – Kauno “Žalgirio” komanda devintąjį kartą tapo Lietuvos vyrų krepšinio lygos (LKL) čempione.
Praėjusį šeštadienį Vilniuje titulą gynę kauniečiai 88:70 įveikė Vilniaus “Lietuvos rytą” ir laimėjo finalo seriją 4:0.
Tai buvo pirmasis čempionatas, kuriame žalgiriečius į pergalę vedė geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis.
39 metų 220 cm ūgio naudingiausias 2003-2004 metų Eurolygos žaidėjas iškovojo pirmąjį savo karjeroje LKL aukso žiedą.
Paskutinėse finalo rungtynėse žiūrovų ir komandų laukė netikėtumas – į aikštę buvo išbėgusi pusnuogė mergina.

Sabas pokštavo

“Visi buvome prisiekę, kad LKL atkrintamąsias varžybas ir finalo seriją laimėsime nė karto nesuklupę ir taip nuplautume Tel Avive patirtą skausmą, kai pralaimėjome “Maccabi”, – jau po pergalingo finišo atskleidė galingo ir kovingo auklėtinių žaidimo paslaptį “Žalgirio” vyriausiasis treneris Antanas Sireika.
Ketvirtajame finalo serijos mače, kaip ir trečiajame, “Lietuvos ryto” krepšininkai priešinosi “Žalgiriui” du kėlinius. Iki didžiosios pertraukos svečiams pavyko įgyti tik dviejų taškų (36:34) pranašumą. Pirmieji du kėliniai buvo bene gražiausi per visą finalo seriją – abi komandos žaidė greitai, netrūko gražių atakų ir efektingų dėjimų.
Tačiau trečiąjį ketvirtį galingai pradėję “Žalgirio” krepšininkai netruko įrodyti savo pranašumą. 25-ąją minutę jie pirmavo 56:39 ir dvikovos baigtis tapo aiški. Kai rezultatas 36-ąją minutę šoktelėjo iki 83:62, ant atsarginių suolo sėdintiems žalgiriečiams buvo išdalyti čempionų marškinėliai.
Vis dėlto nuobodžiauti žiūrovams nereikėjo – už ginčus su teisėjais technine pražanga trečiajame ketvirtyje nubaustas A.Sabonis neilgai pyko ir tuoj ėmė demonstruoti gerą nuotaiką. Kai “Lietuvos ryto” žaidėjai ratu sustojo trumpai pasitarti, prie jų pribėgo Sabas ir apsikabinęs varžovus vaizdavo, jog klausosi, ką jie kalba.
Vis dėlto didžiausią netikėtumą pateikė per minutės pertraukėlę į aikštės vidurį išbėgusi mergina.

Netikėtas striptizas

Jaunuolė, kurią visi iš pradžių palaikė šokėja, aikštės viduryje akimirksniu nusirengė marškinėlius ir nuoga krūtine nubėgo prie “Lietuvos ryto” žaidėjų. Ji prasispraudė į patį jų būrio vidurį, kur tuo metu vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra ant lentelės rodė derinį.
Po to nepažįstamoji nubėgo prie žalgiriečių, tačiau čia ji užtruko trumpiau – komandos masažuotojas Vygintas Dėmenis ją nuvijo šalin. Striptizas krepšinio rungtynių metu dar buvo ilgai aptarinėjamas ir joms pasibaigus.
“Nesupratau, kas atsitiko, kai kažkas (merginos krūtinė. – Red.) užkrito ant lentelės. Derinį ant to kažko reikėjo pradėti braižyti. Karjeros pradžioje tokia situacija… Pradėjau angliškai kalbėti”, – ilgai negalėjo atsitokėti K.Kemzūra, pridūręs, kad žaidėjų reakcija į merginą buvo vyriška.
“Kad nors būtų saulėje truputį nudegusi. Labai balta buvo”, – juokėsi A.Sabonis.
A.Sireika pripažino nespėjęs sureaguoti: “Man, kaip vyrui, net gėda prisipažinti, kad buvau įsijautęs į varžybas ir net nespėjau suvokti, jog šalia yra mergina. Akys matė, bet protas nesuvokė”.
“Lietuvos ryto” klubo atstovai kartu su saugos tarnyba bandė išsiaiškinti, kokiu būdu išsišokėlė galėjo nepastebėta įbėgti į aikštę. Manoma, kad ją apsauga palaikė šokėja, o visas jos repertuaras buvo iš anksto surežisuotas padedant vienai komercinės Lietuvos televizijos laidai, kuri pasiprašė akreditacijos tik į šias rungtynes ir viską nufilmavo.

Aikštėje – nugalėtojų šampano purslai

Nuskambėjus finalo sirenai, “Žalgirio” krepšininkai trumpai pašoko pergalės šokį ir iššovė didelį butelį šampano. Netrukus ant žaidėjų rankų atsidūrė A.Sireika.
Tuo metu “Žalgirio” fanai skandavo “Sabas – Dievas”, o “Lietuvos ryto” gerbėjai stengėsi šiltai išlydėti savo mylimą komandą. Vilniaus komandos žaidėjai, dėkodami už paramą, ratu apėjo apie aikštę ir atsisveikino su visais savo sirgaliais.
Rūbinėje žalgiriečiai užtraukė cigarus, o A.Sireika paprašė žaidėjų, kad jie pasirašytų jam ant marškinių, taip pat pasielgė ir klubo valdybos pirmininko pavaduotojas Gediminas Navikauskas.
“Šie marškiniai taps muziejiniai. Kitą sezoną aprangą teks keisti”, – sakė su žaidėjų autografais ant krūtinės vaikščiojęs G.Navikauskas.
Rūbinėje žalgiriečių linksmybės neužsitęsė – išgėrę šampano ir nusiprausę, jie išskubėjo į Kauną, kur šventę tęsė A.Sabonio klubo kavinėje “11”.
Prie išėjimo savo dievaičių laukę fanai amerikiečius Tanoką Berdą ir Edą Kotą iki autobuso nunešė ant rankų.

Žaidimas gerėjo

“Tapti čempionu Europos čempionų šalyje yra didelė garbė. Džiaugiuosi, kad finale mums pavyko viską įgyvendinti. Visas trenerių kolektyvas taip pat nemažai padirbėjo, kad komandos žaidimas baigiantis sezonui būtų daug geresnis nei rudenį. Galbūt žaidimas galėjo būti geresnis ir truputį anksčiau, kai kovojome Eurolygos TOP-16 varžybose, bet sutrukdė ne nuo mūsų priklausančios aplinkybės – traumos”, – kalbėjo A.Sireika.
Jo teigimu, paskutinėje dvikovoje iš pradžių vėl buvo juntama psichologinė įtampa: “Tai buvo psichologiškai sunkiausios rungtynės. Žaidėjai jau iki pertraukos buvo prisirinkę pražangų ir buvo neaišku, kaip viskas pakryps antroje žaidimo pusėje. Labai svarbios, netgi kertinės rungtynės, manyčiau, buvo ir trečiosios”.

Reikalavimų neįvykdė

“Kiekvienas rungtynes žaidėme vis geriau, sunkėme iš savęs, ką galėjome. Gaila, kad nepavyko iškovoti nors vienos pergalės. Manau, mūsų jaunai komandai trūko daugiau tokių kovų, ypač kai pasitraukėme iš ULEB taurės turnyro, – kalbėjo “Lietuvos ryto” treneris kaunietis K.Kemzūra. – Būkime realistai: “Žalgiris” yra stipresnė, geriau sukomplektuota ekipa, turi patyrusių žaidėjų. Gal ir paradoksalu, bet esu tikras, kad ir žaidėjai, ir aš pats stiprėjau po kiekvieno mačo su “Žalgiriu”.
Mums buvo sunku organizuoti puolimą – turėjome labai taikliai atakuoti iš toli arba vidutinių nuotolių, nes po krepšiu, žaidžiant Saboniui, nebuvo ką veikti. Kauniečiams buvo paprasčiau regzti atakas – duodavo kamuolį Saboniui ir galėjo nebedaryti jokio derinio, tik kirsti aplinkui ir laukti, kada jį patogiu metu gaus atgal. Jeigu tai nesuveikdavo, Sabonis pats įeidavo į baudos aikštelę ir ten viską sutvarkydavo. Kai žaidėjas sunkiai dirbdavo gindamasis, o po to praleisdavo tokius taškus, ateidavo nuovargis, vėliau – ir lūžis galvoje”.
Sezono viduryje vyriausiojo trenerio pareigose Joną Kazlauską pakeitęs K.Kemzūra pripažino, kad sezonas klubui buvo nesėkmingas, nes kelti reikalavimai – laimėti ULEB taurę ir LKL čempionatą – neįvykdyti.

Žaidėjai – apie pergalę

Tanoka Berdas: “Varžovai buvo užspeisti kampe. Turime gerbti juos, nes tokioje situacijoje jie padarė viską, ką galėjo. Visose finalo serijos rungtynėse aš sužaidžiau gerai – jūs žinote, jog aš tai sugebu, todėl mano žaidimas nebuvo staigmena. Labai norėjome laimėti Eurolygą, bet nesąmoningas metimas rungtynių Tel Avive pabaigoje mums neleido to padaryti. Tačiau laimėti Lietuvos čempionatą – irgi svarbu”.
Mindaugas Timinskas: “Nors tikėjome savo pergale, iškart po finalo sirenos pajutau džiaugsmą ir palengvėjimą. Išgėrėme šampano, surūkėme po cigarą, o dabar jau pradedu jausti ir nuovargį. Sezonas buvo ilgas ir sunkus. Nors finalo seriją laimėjome 4:0, kova nebuvo lengva. Tačiau dabar gera širdyje, džiaugsmo netrūksta, nors ir ne olimpines žaidynes laimėjome”.
Dainius Šalenga: “Gerai, kad greitai finalą pabaigėme. Sezonas buvo sunkus, jau norisi poilsio. Tikėjomės, kad “sausai” laimėsime. Susitarėme, kad turime taip sužaisti ir nuplauti slogų pralaimėtų rungtynių Tel Avive prisiminimą. Aš šį sezoną žaidžiau banguotai. Manau, atsiliepė praėjusi vasara, kai treniravausi su Lietuvos rinktine ir dalyvavau pirmajame savo Europos čempionate. Tai buvo pirmas sezonas, kai visai neturėjau poilsio”.
Ainaras Bagatskis: “Varžovų atsarginių žaidėjų suolas buvo trumpesnis nei mūsų. Mūsų kiekvienas keitimas gali sustiprinti komandą. Nepaisant to, reikia pagirti “Lietuvos rytą”, kuris žaidė gerai ir neleido mums atsipalaiduoti. Smagu tapti Lietuvos čempionu, džiaugiuosi, kad galėjau padėti “Žalgiriui”. Apskritai sporte yra tik vienas nugalėtojas, visi kiti – jau po mūsų. Nieko nėra blogiau, kaip pralaimėti finale. Bet aš finale nesu nė karto pralaimėjęs, tik kartą – pusfinalyje”.

Kauniečiai nusileido tik vieną kartą

“Lietuvos rytui” šiemetinis finalas buvo vienas nesėkmingiausių per visą LKL istoriją. 1999 metais vilniečiai pralaimėjo lemiamą mačą “Žalgiriui” 0:3, 2001 m. – 2:3, o pernai – 2:4.
Šį sezoną Vilniaus krepšininkai tik vieną kartą sugebėjo įveikti kauniečius – LKL reguliaraus čempionato antrajame rate 81:77. Žalgiriečiai šventė tris pergales – 77:73, 74:73 ir 93:75. Finale A.Sabonio komandos pranašumas gerokai akivaizdesnis: kiekvienas rungtynes ji laimėjo vidutiniškai 19 taškų skirtumu (90:75, 88:68, 98:77 ir 88:70).
“Žalgirio” lyderiais finalo serijoje buvo T.Berdas, pelnęs 83 taškus (vid. 20,75), M.Timinskas – 48 (12), A.Sabonis ir D.Šalenga – po 47 (11,75). “Lietuvos rytui” labiausiai nusipelnė Robertas Javtokas – 66 (16,5), A.Lukasas – 62 (15,5) ir silpniau nei laukta pasirodęs R.Šiškauskas – 54 (12,75).
Ketverias rungtynes Kauno sporto halėje ir Vilniuje stebėjo iš viso 11000 žiūrovų (vid. 2750).

Treti – šiauliečiai

Trečiąją vietą užėmė Šiaulių “Šiauliai”, vakar savo aikštėje 84:78 palaužę Vilniaus “Sakalus” ir laimėję “mažojo finalo” seriją iki trijų pergalių 3:2.
Pirmąsias ir ketvirtąsias rungtynes 92:83 ir 92:89 laimėjo vilniečiai, antrąsias ir trečiąsias 71:68 ir 82:80 – šiauliečiai.
Klaipėdos “Neptūno” krepšininkai išsaugojo vietą LKL. Trečiosiose pereinamosiose rungtynėse klaipėdiečiai namuose sutriuškino LKAL čempionę Joniškio “Žiemgalos-Šiaurės vilko” ekipą 114:75 ir laimėjo seriją iki trijų pergalių 3:0.
Pirmosiose dvejose rungtynėse “Neptūno” persvara buvo minimali – namuose laimėta 94:89, o svečiuose – 80:78.