“Žalgirio” ženklas – visam gyvenimui 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ, Romas PODERYS, „Kauno diena“

Su tituluočiausia Lietuvos komanda dirbę krepšinio treneriai prisimena ne vien triumfo akimirkas

Trenerio darbas – bene pats prieštaringiausias iš visų. Nuo šlovės iki pažeminimo – tik vienas žingsnis. Tačiau su “Žalgiriu” praleistų metų nesigaili nė vienas krepšinio specialistas, nors nė vienas jų iš Kauno klubo neišėjo aukštai pakelta galva.

Dauguma jų iki šiol tebedirba treneriais.

Prie vairo – ir žalgiriečiai

Nuo 1990-ųjų, atkūrus nepriklausomybę, iki Ainaro Bagatskio atėjimo į “Žalgirį” tituluočiausiai Lietuvos vyrų krepšinio komandai vadovavo septyni treneriai. Latvis – aštuntasis.

Po vieną sezoną Kauno ekipą treniravo panevėžietis Raimundas Sargūnas (2002 m. išėjo Anapilin), olimpinis čempionas žalgirietis Modestas Paulauskas, buvęs ilgametis “Žalgirio” kapitonas Henrikas Giedraitis bei estas Jakas Salumetsas.

Didžiausią šlovę Kauno komandoje užsitarnavo į Eurolygos viršūnę komandą atvedęs Jonas Kazlauskas. Vėliau jį pakeitė asistentu dirbęs Algirdas Brazys.

Su Antano Sireikos vardu siejamas “Žalgirio” atgimimas 2003 metais.

Už nesėkmes neatleidžiama

“Darbas “Žalgiryje” buvo vienas maloniausių ir įdomiausių mano karjeroje. Ko gera, kiekvienas svajoja apie tokį darbą. Jam buvau atsidavęs ir stengiausi kiek galėdamas.

Trenerio darbas – kaip išminuotojo. Skirtumas tik toks, kad nepasisekus lieki gyvas. Gyveni nežinomybėje, nes treneriams pralaimėjimai nėra atleidžiami.

Pergalės dievų – daug, o pralaimėjimo motina – viena. Tikrai nebandau atsikratyti atsakomybės dėl to, kaip viskas susiklostė”, – prieš kelias dienas pasakė A.Sireika, palikdamas Kauno komandos vyriausiojo trenerio postą.

Beje, ateiti į “Žalgirį” jis nesiveržė ir, gavęs pasiūlymą, ilgai dvejojo.

Kaip susiklostys tolesnė šio garsaus krepšinio specialisto karjera, ar darbas garsiausiame Lietuvos klube taps tramplinu į dar didesnes aukštumas, ar bus tik vienu periodu gyvenime, parodys ateitis.

Kol kas A.Sireikai liko ne mažiau atsakingos ir svarbios pareigos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, kurią 2003 metais tuometinis “Žalgirio” strategas atvedė į pergalę Europos čempionate.

Estas dirbo sudėtingu metu

Lietuvos krepšinio legenda M.Paulauskas šiuo metu treniruoja jaunuosius Šakių krepšininkus, H.Giedraitis – Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų rinktinę.

Vienas geriausių visų laikų Estijos krepšininkų J.Salumetsas – pirmasis užsienietis, treniravęs “Žalgirį” 1993-1994 metų sezoną. Tą laikotarpį J.Salumetsas pavadino “sudėtingu, bet palikusiu malonių įspūdžių”.

“Mano užduotys anuomet buvo kitokios nei dabartinio žalgiriečių stratego Ainaro Bagatskio. Tada reikėjo išsaugoti “Žalgirį”, o Ainarui teks kažką pakeisti, kad komanda išbristų iš krizės ir vėl skintų pergales. Manau, kad prieš daugiau nei dvylika metų man pavyko atlikti tai, ko reikalavo klubo šeimininkai, todėl su Kaunu ir “Žalgiriu” atsisveikinau ramia širdimi”, – sakė “Kauno dienai” J.Salumetsas.

Pasak krepšinio specialisto, tada “Žalgirį”, kuriam atstovavo patyrę ir jauni žaidėjai, reikėjo “suderinti”.

“Nėra ko slėpti, dėl netinkamo požiūrio į darbą vyriškai pasikalbėdavome su Gintaru Einikiu, Arūnu Visocku. Jaunimas juk žiūrėjo į juos kaip auksinio “Žalgirio” mohikanus”, – pasakojo estas ir pridūrė, kad prisimena beveik visus tuometinės komandos krepšininkus.

“Brazys, Lukminas, Brazdauskis, Maskoliūnas, Jurgilas… – vardijo pašnekovas. – Nepamiršau, ar ne? Perduokite jiems, taip pat ir klubo vadovams Arvydui Saboniui, Ginui Rutkauskui linkėjimų”.

J.Salumetso teigimu, darbas “Žalgiryje” teikė daugiau pasitenkinimo nei rūpesčių.

“Smagiausia, kai žaidėjai ir kolegos suvokia, jog tikslo privalome siekti visi, kaip ir džiaugtis pergalėmis ar paremti vienas kitą nesėkmių metu”, – dalijosi mintimis Estijos krepšinio autoritetas.

BBL finale linkės sėkmės

J.Salumetsas, iš “Žalgirio” grįžęs į Taliną, dar trejus metus treniravo “Kalevą”, po to trumpai padirbėjo Raplos “BIG/new Balance” ekipos vyriausiojo trenerio asistentu, o dabar yra Estijos krepšinio asociacijos vykdomojo komiteto narys ir, pasak jo paties, “nelaukdamas senatvės džiaugiasi gyvenimu”.

Estas pabrėžė, kad domisi, kaip sekasi dabartiniam “Žalgiriui” ir stebėjosi, kas galėjo atsitikti ekipai, sėkmingai pradėjusiai sezoną, tačiau vėliau pradėjusiai skaudžiai klupčioti.

“Matyt, permainos buvo neišvengiamos. Jei komanda tokio lygio turnyre kaip Eurolyga pralaimi septynerias rungtynes iš eilės, bet kuriam treneriui tai – nepateisinamas dalykas”, – svarstė J.Salumetsas.

Buvęs “Žalgirio” strategas sakė matęs kelis žalgiriečių mačus Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionate, tačiau tai buvo susitikimai su nelygiaverčiais varžovais.

“Būtinai ateisiu pažiūrėti, kai kauniečiai žais BBL finalo šešeto turnyre pas mus, Taline. Ir linkėsiu jiems sėkmės”, – teigė 58-erių metų J.Salumetsas.

Augo kartu su komanda

J.Salumetsą “Žalgiryje” pakeitusiam J.Kazlauskui vartais į didįjį krepšinį tapo 1994-ieji – tuomet jo vadovaujama Lietuvos jaunių rinktinė tapo Europos čempione. Tais pačiais metais jis pradėjo savo žygį su Kauno klubu – 1998 metais laimėta Europos taurė, po metų komanda tapo Eurolygos čempione.

J.Kazlauskas iki šiol vadinamas pergalės Eurolygoje skulptoriumi. Jis ilgiausiai “Žalgiryje” po nepriklausomybės atkūrimo dirbęs treneris.

Geriausiu Europos krepšinio specialistu vadintam treneriui darbas “Žalgiryje” tapo tramplinu į kitas aukštumas, nors iš Kauno komandos jis pasitraukė 2000 metais, pralaimėjęs Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato finalą.

“Šešeri darbo metai “Žalgiryje” buvo tikrai šaunūs. Labai gerai prisimenu nuo pradžios iki pabaigos tą laikotarpį ir juo džiaugiuosi, netgi didžiuojuosi. Augo ir komanda, ir aš, kaip treneris. Ėjome koja kojon. Todėl grįžti į Kauną visada malonu”, – kalbėjo J.Kazlauskas.

Žinomas krepšinio treneris neslėpė, kad vardas ir pripažinimas, užsitarnautas vedant į pergales “Žalgirį”, padėjo ir padeda iki šiol: “Užsieniečiai, samdydami trenerius, visada žiūri, kokie yra tavo titulai ir pasiekimai, ką tu gali”.

Kiekvienas išeina savaip

“Kiekvienas treneris, ateidamas dirbti į naują komandą, žino, kad šis darbas – laikinas. Bet išeinant jausmas būna dvejopas – kai tu pats išeini ir kai esi priverstas išeiti.

Aš dirbau “Žalgiryje” šešerius metus – tai ilgas laiko tarpas, todėl pakeisti aplinką taip pat būna naudinga. Mielai grįžtu į Kauną. Bet treneriai, kurie traukiasi kitokiomis aplinkybėmis, galbūt jaučiasi kitaip”, – dalijosi mintimis J.Kazlauskas.

Prieš dvejus metus J.Kazlauskas sulaukė kvietimo treniruoti Kinijos nacionalinę rinktinę ir Pirėjo “Olympiakos” (Graikija).

Su Lietuvos trenerio vardu dabar yra siejamas “Olympiakos” atgimimas.

“Lietuvių iškovotos pergalės, prie kurių ir aš esu prisidėjęs, – malonios, bet aš nelinkęs grįžti atgal, nors visą laiką savo širdyje esu su gimtosios šalies krepšiniu. Suprantama, visi prisiminimai malonūs – ir Sidnėjaus olimpiada, ir “Žalgiris”, jaunių rinktinės pergalės.

Bet negi gyvensi vien prisiminimais? Reikia eiti į priekį”, – “Kauno dienai” yra sakęs J.Kazlauskas, kai pradėjo dirbti su Kinijos rinktine.

Permainos priminė asmeninę patirtį

Buvęs ilgametis “Žalgirio” žaidėjas ir treneris Algirdas Brazys šiuo metu treniruoja Rusijos superlygoje žaidžiantį Sankt Peterburgo “Spartak” klubą.

Baigęs savo, kaip žaidėjo, karjerą “Žalgiryje”, A.Brazys tapo J.Kazlausko asistentu, vėliau jį pakeitė vyriausiojo trenerio poste. Trumpai padirbęs Alytaus “Alitos” komandoje, A.Brazys persikėlė į Rusiją, kur dirba antrą sezoną.

“Gerai gyvenu ir Sankt Peterburge. Rusijoje įgijau naujos patirties. Šį sezoną truputį slegia neapibrėžta situacija klube, bet visa kita yra gerai ir neturiu kuo skųstis. Na, gal dar pergalių norėtųsi daugiau, bet šiemet dirbu su jaunais žaidėjais, todėl komandos galimybės – ribotos”, – “Kauno dienai” sakė A.Brazys.

Pastarosiomis dienomis jis atidžiai sekė permainas “Žalgiryje”: “Įvyko panaši istorija, kaip ir su manimi prieš keletą metų. Suprantu, ką jautė Sireika ir Krapikas, nes esu buvęs jų kailyje. Bet tokie dalykai treneriams – natūralūs ir neišvengiami. Esu tikras, kad jie tikrai neprapuls”.

A.Brazys neslepia, kad jo biografijoje “Žalgirio” vardas yra svarbus: “Iš tiesų Rusijoje mano veikla “Žalgiryje” yra svarbi. Bet į mane pirmiausia žiūrėjo kaip į buvusį Sabonio laikų “Žalgirio” gynėją, tik dabar jau pradeda matyti manyje ir trenerį”.

Komanda kaip antrieji namai

“Dvidešimt metų “Žalgiryje” man davė labai daug. Kiekvienos rungtynės Eurolygoje suteikė naujų įgūdžių ir žinių. Įpratau dirbti visų stebimas tarsi pro didinamąjį stiklą, kai kiekvienas mano sprendimas buvo komentuojamas ir vertinamas. Gyvenau nuolatinėje įtampoje.

Dirbdamas “Žalgiryje” pasisėmiau ir gyvenimo patirties. Daug davė metai, kai dirbau kartu su Jonu Kazlausku. Buvo pergalių, bet buvo ir sunkių akimirkų bei išgyvenimų, kurie užgrūdino mane. Dar praėjusiais metais psichologiškai buvau žymiai silpnesnis. O šiandien į viską žiūriu pakankamai ramiai”, – taip A.Brazys kalbėjo palikdamas “Žalgirį” 2002 metų pabaigoje.

Nepasikeitė jo nuomonė ir praėjus trejiems su puse metų nuo tada, kai ne savo valia paliko komandą, su kuria jautėsi suaugęs širdimi ir protu.

“Žalgiris” buvo mano antrieji namai. Dėl šios komandos labai išgyvenu iki šiol, joje praleidau gražiausius savo metus, – jausmingai kalbėjo A.Brazys. – Nepaisant to, kad būti “Žalgirio” treneriu yra nelengva dėl nuolat patiriamo spaudimo, išliko tik geri prisiminimai. Iš tiesų man labai patiko dirbti treneriu asistentu, ypač – Kazlausko”.

Krepšinio sostine liko Kaunas

A.Brazys vyriausiojo trenerio poste pakeitė J.Kazlauską, kai “Žalgiris” pralaimėjo LKL finalą, nepateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas.

“Buvo skaudu girdėti kalbas, kad krepšinio sostinė persikėlė į Vilnių. Todėl malonu prisiminti, kad padėjau sugrąžinti žalgiriečiams Lietuvos čempionų titulą. Pasižiūriu kai kada tų metų vaizdo įrašus – už širdies griebia, – dalijosi prisiminimais A.Brazys. – Kai, pasipylus pralaimėjimams, reikėjo išeiti iš komandos, kurioje žaidžiau ir dirbau 20 metų, buvo sunku, bet nepasakyčiau, kad žemė išslydo iš po kojų. Spaudimas buvo toks didelis, kad netgi pajutau palengvėjimą, kai viso to neliko.

Bet iki šiol, kai tik grįžtu į Kauną, aplankau “Žalgirį”. Mano gyvenimas, kaip buvo, taip ir liko susietas su “Žalgiriu”.

Nors Sankt Peterburge A.Brazys nesiskundžia gyvenimo ir darbo sąlygomis, jis pripažįsta, kad sezonui artėjant į pabaigą vis labiau ilgisi namų. Jo šeima likusi Kaune, nors žmona vyrą gana dažnai aplanko ir Rusijoje.

Pirmasis treneris žaidė ir vadovavo

1944-aisiais, “Žalgirio” gimimo metais, pirmuoju komandos treneriu, sporto istoriko Algimanto Bertašiaus duomenimis, buvo anuometinės ekipos žaidėjas Mykolas Ziminskas.

Vėliau prie “Žalgirio” vairo stovėjo Vytautas Kulakauskas, Vincas Sercevičius, Valerijus Griešnovas, Kazimieras Petkevičius.

Ilgiausiai žalgiriečius treniravo Vytautas Bimba – trylika metų. Kauno krepšininkai du kartus tapo SSRS čempionato prizininkais – iškovojo bronzos medalius.

1975-aisiais “Žalgirio” vyriausiuoju treneriu tapo Stepas Butautas. Po trejų metų žalgiriečiai vėl laimėjo SSRS pirmenybių bronzą. 1978-1979 m. komandai vadovavo Algis Rakauskas.

Nuo 1979 iki 1989 m. “Žalgirio” strategu buvo Vladas Garastas. Tuo laikotarpiu kauniečiai tris kartus tapo SSRS čempionais, penkis kartus – vicečempionais, žaidė Europos šalių taurės ir čempionų taurės varžybų finaluose bei laimėjo pasaulio klubų V.Džonso taurės turnyrą.