“Žalgirio” naujokas aikštėje nebijo vadovauti ir lyderiams 0

Dovilė KAMARAUSKIENĖ, „Kauno diena“

Krepšininkas Mantas Kalnietis, šių metų vasarį pakviestas į Kauno “Žalgirį”, iškart privertė apie save kalbėti ir krepšinio specialistus, ir sirgalius. Vakarykštis žalgiriečių dubleris įsiliejo į profesionalų gretas ir savo aktyvumu, veržlumu, autoritetų nepaisymu iškart užkariavo daugelio simpatijas. Įspūdingiausiai jis sužaidė Eurolygos TOP-16 rungtynes su Malagos “Unicaja”, kai per 24 minutes pelnė 15 taškų ir tapo naudingiausiu “Žalgirio” žaidėju.

19-metis 195 cm ūgio M.Kalnietis “Kauno dienai” sakė tikįs, kad “Žalgirio” treneriai jį norės matyti komandoje ir kitą sezoną.

Komandoje nesunkiai pritapo

– Mantai, kaip vertini tuos keletą mėnesių, kuriuos praleidai “Žalgirio” komandoje?

– Iš pradžių buvo viskas neblogai. Varžovai manęs nepažinojo, todėl gana sėkmingai įsitraukiau į žaidimą. Vėliau buvo sunkiau, nes priešininkai nebesuteikdavo tiek laisvės. Vis dėlto tikiuosi, kad vaizdo komandoje labai negadinau.

– Į Eurolygos komandą atėjai tiesiai iš dublerių ekipos. Ar meistriškumo skirtumas tarp šių klubų pasirodė labai didelis?

– Labai. Patekau į visi kitą lygį. “Žalgiryje” – kiti greičiai, kitas žaidimo supratimas. Viskas kitaip. Aišku, eidamas į Eurolygos komandą ir tikėjausi, kad čia turėsiu išskirtines sąlygas tobulėti.

– Kaip sekėsi bendrauti su naujais komandos draugais?

– Nebuvo jokių bendravimo problemų, nes jauni žaidėjai – visi mano draugai, kartu esame žaidę dublerių komandoje. Normaliai mane priėmė ir vyresni žaidėjai, legionieriai. Daug patarimų sulaukdavau iš Tanokos Berdo, taip pat Kenis Andersonas man stengėsi ir padėti, ir patarti, juk jis turi didžiulę patirtį. Tad nebuvo sunku pritapti “Žalgirio” komandoje.

Tikslas – jaunimo rinktinė

– Kaip manai, kodėl “Žalgiris” pralaimėjo Lietuvos krepšinio lygos finalo seriją?

– Manau, svarbiausia priežastis buvo ta, jog “Lietuvos rytas” turėjo stipresnių atsarginių žaidėjų. Tomas Delininkaitis, Andrius Šležas, Mindaugas Lukauskis yra labiau patyrę už mūsų komandos jaunimą. “Žalgiryje” visą naštą tempė maždaug šeši žaidėjai, nes mes, jauni krepšininkai, dar neturime tokios patirties ir mūsų pasirodymas aikštėje būdavo tik epizodinis.

– Esi įžaidėjas. Kas tau maloniau – pačiam pelnyti taškus ar efektingai perduoti kamuolį komandos draugui?

– Priklausomai nuo situacijos. Man labai patinka dėti į krepšį. Bet jeigu pavyksta laiku ir gerai kamuolį perduoti komandos draugui, tai teikia ne mažiau malonumo.

– Turbūt nelengva būti tokio lygio komandos įžaidėju?

– Sunku, bet po truputį įsibėgėju. Manau, LKL čempionate komandai jau galiu vadovauti. Negalėčiau teigti, kad baimė man yra visiškai svetimas jausmas, tačiau tikrai nebijau pasakyti Tanokai, kad jis bėgtų į vieną ar į kitą pusę.

– Ar tikiesi likti “Žalgirio” ekipoje kitą sezoną?

– Be abejo. Labai norėčiau likti “Žalgiryje” ir tai yra vienas svarbiausių mano artimos ateities planų. Kitas tikslas – patekti į Lietuvos jaunimo rinktinę.

Gynėjas išsiskiria šoklumu

– Esi labai šoklus, specialistai atkreipia dėmesį į labai stiprias ir greitas tavo kojas. Tai – sunkių treniruočių rezultatas ar įgimtos savybės?

– Nesu specialiai treniravęsis pagal šoklumo programas, dirbu kaip ir visi. Todėl manau, kad šios savybės yra įgimtos.

– Šįmet laimėjai Lietuvos studentų krepšinio lygos “Oro karaliaus” titulą, įdėjęs kamuolį į krepšį per kelias šokėjas. Nuo kur atsispyręs gali įdėti kamuolį?

– Įdedu atsispyręs nuo baudos metimo linijos.

– Esu girdėjusi, kad vaikystėje į treniruotes vaikščiodavai pėsčiomis. Kodėl?

– Taip, vaikščiojau pėsčiomis, nes man taip buvo patogiau. Gyvenu prie “Lietuvos telekomo”, o treniruotės vykdavo K.Baršausko gatvėje, kur buvo įsikūrusi Arvydo Sabonio mokykla. Todėl man būdavo greičiau nueiti, nei nuvažiuoti troleibusu, kuris darydavo didžiulį ratą. Bet esu girdėjęs istorijų, neva eidavau pėsčiomis, nes turėdavau taupyti pinigus, skirtus transportui. Nežinau, kas tai sugalvojo.

Nuovargio nejaučia

– Ar jau pradėjai atostogauti?

– Šią savaitę galiu truputį atsipūsti ir pasigydyti senas traumeles. Savaitgalį dar dalyvavau SELL žaidynėse Estijoje. Su Darium Šilinskiu atstovavome Vytauto Didžiojo universitetui ir tapome Baltijos šalių čempionais. Džiaugiamės, kad pusfinalyje įveikėme Šiaulių universitetą ir atsirevanšavome už pralaimėjimą Lietuvos studentų krepšinio lygos finale. Kovoje dėl čempionų titulo po labai sunkios kovos palaužėme Serbijos studentus. Pusfinalyje man gerai sekėsi, o finale mus “ištraukė” Šilinskis. Penktadienį jau prasideda Lietuvos jaunimo rinktinės stovykla, tad atostogos bus trumpos.

– Jaunimo rinktinėje tau tikriausiai teks labai svarbus vaidmuo?

– Nežinau, pirmiausiai reikia patekti į pagrindinį dvyliktuką. Jeigu pateksiu, stengsiuosi komandai padėti, kiek tik galėsiu. Manau, man tai bus puiki meistriškumo mokykla. Kiekviena vasara, praleista rinktinėse, būdavo labai naudinga. Ypač jaučiausi patobulėjęs praėjusią vasarą, po Europos jaunimo iki 20 metų čempionato.

– Ar nebus sunku beveik be poilsio žaisti?

– Nesijaučiu pavargęs, nes LKL finalo serijoje man neteko daug žaisti. Netgi esu kupinas jėgų. Manau, galėsiu pailsėti liepos pabaigoje, pasibaigus Europos jaunimo čempionatui.