Samurajai ir kamikadzės 0

Visas krepšinio pasaulis šiandien yra Japonijoje, o Japonija – visame pasaulyje. Praėjusį šeštadienį startavo Pasaulio krepšinio čempionatas, sukvietęs visus į tekančios saulės ir samurajų šalį. Vieni jų išsibarstė po keturis Japonijos miestus: Sendajų, Hirosimą, Hamamacu ir Saporą , kiti – prilipo prie televizijos ekranų. Lietuvos krepšininkai Japonijoje taip pat neturėtų jaustis vieniši – už mūsiškius ten kumščius laiko apie 200 sirgalių iš Lietuvos. Dar didesnė jėga  čia, mažoje šalyje prie Baltijos jūros,  kur už juos  plaka milijonai širdžių. Tiesa, atrodo, kad čempionato pradžia mūsų širdis privertė smarkiau plakti ne iš džiaugsmo, o iš nerimo. Mūsiškių žaidimas kol kas yra tikrai ne tas, kurį mes įpratę matyti. Tiek rungtynės su turkais, tiek su Europos čempionais graikais parodė, kad gana skylėta lietuvių gynyba, skurdus puolimas, o paskutinėse rungtynėse padarytos vaikiškos ir nesuprantamos klaidos, daug klaidų – nežada medalių.

„Vaizdelis nekoks“ – tokia populiaria fraze  būtų galima nusakyti Lietuvos rinktinės žaidimą. Tačiau toks apibūdinimas tiktų nebent humoro laidoms.

Viena pagrindinių  lietuvių nesėkmės priežasčių – stoka komandinio žaidimo, to, kuriam dar ne taip seniai lenkėsi Europa, to, kurį visuomet giria krepšinio ekspertai ir specialistai. Komandinis žaidimas visuomet buvo pagrindinė mūsiškių jėga, tačiau Japonijoje dominuoja individualiais veiksmais paremtas krepšinis. Beje, net ir čia produktyvios improvizacijos ir kūrybos  yra labai mažai.  Trūksta proto – taip po paskutinės dvikovos vykusioje spaudos konferencijoje sakė ir Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris A.Sireika.

Nors nesinori būti visišku pesimistu – dar liko trys C grupės mačai, per kuriuos lietuviai dar gali reabilituotis ir išlipti į atkrintamąsias varžybas.  Tačiau ar turime rezervų, ar galime pakeisti tokį banguotą ir nepatikimą žaidimą. Artimiausios rungtynės su Kataru nebus tas katalizatorius, kuris parodys, ar Lietuva gali atrasti savąjį žaidimą. Tačiau paskutiniai du mačai su Brazilija ir Australija bus lemiami. Baugiai man dabar skamba Rusijos nacionalinės rinktinės trenerio D.Blatto žodžiai, kad Lietuvos komanda Pasaulio čempionate pasirodys arba labai gerai, arba labai blogai – tik ne vidutiniškai. Nes iki labai gerai dar toli, o iki labai blogai liko nebedaug. Koks likimas mūsiškių laukia – samurajų ar kamikadzių?

Savo „gerą“ darbo atliko ir Lietuvos žiniasklaida, prieš čempionatą suteikusi daug, per daug vilčių vien jomis ir gyvenantiems Lietuvos krepšinio gerbėjams.

Didelis euforijos burbulas jau buvo išpūstas  Atėnų olimpinių žaidynių metu, kuomet mūsiškiai nebyliai buvo vadinami čempionais. Mes ne taip skaudžiai išgyventumėme mūsiškių nesėkmes, jei iš pat pradžių objektyviai įvertintumėme komandos sudėtį ir nestatytumėme lietuvių ant pjedestalo. Ir tik  tuomet bus mažiau pykčio ir bereikalingo drabstymosi purvais.    

Kokius lyderius Lietuva turi dabar?

Naudingiausiai mūsiškių gretose kol kas rungtyniauja Darius Songaila. Puolėjas per kiekvieną mačą vidutiniškai įmeta po 16 taškų, atkovoja 9 kamuolius ir atlieka 2.5 rezultatyvaus perdavimo.  A.Macijauskas pelno po 17 taškų, atlieka 2.5 rezultatyvaus perdavimo ir sugriebia po du kamuolius, tačiau per pastarąsias dvejas rungtynes suklydo net aštuonis kartus. Apskritai, pagal padarytų klaidų skaičių, Lietuva užima šeštąją poziciją, už mus dažniau klysta tik Kinija, Panama, Venesuela, Libanas ir Kataras.

Pažvelkime, kaip mes išnaudojame pajėgią priekinę liniją. Mūsiškiai  užima ketvirtąją vietą pagal atkovotų kamuolių skaičių – 40.5. Mus lenkia Venesuela, Angola ir Argentina.  

Trečias naudingiausių Lietuvos krepšininkų gretose –  Linas Kleiza, jis vidutiniškai pelno po 10 taškų ir po krepšiais sugriebia po tris kamuolius.

Beje, prasidėjus pasaulio čempionatui Japonijoje FIBA svetainė internete surengė balsavimus, kurie turi išsiaiškinti perspektyviausią pasaulio čempionato žaidėją. Lietuvai šioje apklausoje atstovauja žalgirietis Paulius Jankūnas.

C grupės lyderiais po šio savaitgalio tapo graikai turkai, kurie laimėjo abejas čempionato dvikovas. Tiek savo, tiek užsienio žiniasklaidos be krepšinio ekspertų nuvertinta ekipa atrodo kaip niekad vieninga ir kovinga. Rungtynių pabaigoje palaužę lietuvius, jie įveikė ir australus. Lyginant tą ekipą, kurią matėme Serbijoje ir Juodkalnijoje vykusiame Europos čempionate, ekipą, kuri sugebėjo iškovoti tik vieną pergalę, po pratęsimo prieš Bulgariją ir tą, kurią matome Japonijoje – tai lyg diena ir naktis. Atsinaujinusi, „spjovusi“ į vietos žvaigždes, Turkijos komanda žingsnis po žingsnio tvirtai iriasi į priekį. 

Graikų sėkmingas startas neturėtų nieko stebinti – Europos čempionai subūrė stiprią ekipą, kurioje kiekvienas žaidėjas yra daug vertas, kiekvienas gali svariai prisidėti prie pergalės. Pilnai užpildytos ir visos žaidybinės pozicijos – nuo įžaidėjo iki vidurio puolėjo.    

 Būsima lietuvių varžovė Brazilija sekmadienį iškovojo pirmąją pergalę – šalis, kurioje pirmuoju smuiku groja jo didenybė futbolas, be vargo sutriuškino Katarą. Kas mus labiausiai domina Brazilijos rinktinėje? Žalgirietis Marcelo Machado. Tačiau „Žalgirio“ naujokas Japonijoje rungtyniauja gana sėkmingai. Mače su Kataru M.Machado pelnė trylika taškų, atliko tris rezultatyvius perdavimus ir atkovojo du kamuolius ir kartu su NBA rungtyniaujančiu A.Varejao buvo trečias pagal rezultatyvumą. Mače su australais, kurį brazilai pralaimėjo po atkaklios kovos, žalgirietis buvo mažiau pastebimas – jis įmetė tris taškus, sugriebė keturis kamuolius, atliko du rezultatyvius perdavimus ir išprovokavo penkias varžovų pražangas. Australija kai ir Brazilija savo sąskaitoje turi po vieną pergalę  – jos kartu dalinasi trečią – ketvirtą vietas C pogrupyje. 

Toliau pažvelkime į A pogrupį, kuriame varžosi Venesuela, Libanas, Serbija ir Juodkalnija, Nigerija, Argentina ir Prancūzija.

Šioje grupėje didžiausią akibrokštą pateikė serbai. Vienos geriausių krepšinio mokyklos atstovai pasaulio čempionatą pradėjo daugiau negu sunkiai. Atjaunėjusi ir NBA žvaigždžių atsisakiusi komanda pateikė staigmeną jau pirmąją dieną – Pasaulio čempionų titulą ginanti ekipa  pralaimėjo  Nigerijai (!), kurios gretose puikią sportinę formą demonstruoja praėjusiame sezone su „Žalgiriu“ kontraktą pasirašęs, tačiau vėliau į NBA išvykęs Ime Udoka.  

 Turbūt serbai net baisiausiame sapne nesapnavo, kad  šalies krepšinio istorijoje bus įrašytas toks gėdingas  jiems faktas.

Antrą nesėkmę serbams padovanojo Prancūzijos nacionalinė rinktinė. Nors dvikova visą laiką vyko apylygiai, tačiau Balkanų šalies atstovams taip ir nepavyko perimti iniciatyvos, o sėkmingiau metę baudas prancūzai atsiviliojo fortūną į savo rankas. Pastariesiems tai buvo pirmasis toks kartas. Antrąją pergalę prancūzai iškovojo rungtynėse su  Nigerija, tačiau ši dvikova europiečiams nebuvo tik lengvas pasivaikščiojimas. Dar per anksti žarstyti komplimentus, tačiau  Nigerija  gali tapti viena tų „tyliųjų“ komandų, kuri dar pateiks netikėtumų. 

Pirmoje čempionato akistatoje Prancūzijos atstovai, be savojo lyderio T.Parkerio, žinia apie jo pasitraukimą iš  komandos, buvo tarsi giltinės dalgis vyriausiajam ekipos treneriui Claude Bergeaud,  leido pergalingą tango sušokti olimpiniams čempionams argentiniečiams.  

Tačiau vargu ar galima sakyti, jog prancūzai pralaimėjo tik dėl to, jog šalia nebuvo T.Parkerio – Argentina žaidžia išties galingai. Jau vien pažvelgus į komandos sudėtį, jai galima prognozuoti aukštas vietas. O ir patys argentiniečiai patvirtina visas prognozes – jie su trimis pergalėmis užima pirmąją vietą grupėje ir neatrodo, kad ruošiasi sustoti. Nors paskutinė triuškinanti pergalė prieš Venesuelą Pietų Amerikos žemyno atstovams jau garantuoja patekimą į kitą etapą.

Supykę Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkai, „garą nuleido“  žaisdami su Libano komanda, sutriuškindami ją 47 taškų skirtumu ir taip pakilę iš A grupės dugno. Tačiau serbams dar reiks daug prakaito išlieti – tiek Argentina, tiek ir Venesuela tikrai neleis savęs mindyti. Juolab, kad pastaroji ekipa taip pat turi vieną pergalę ir gali kovoti dėl  patekimo į kitą čempionato raundą.

B grupėje dėl išlikimo kovoja Angola, Vokietija, Japonija, Naujoji Zelandija, Panama ir Ispanija. Čia be pralaimėjimų žengia Angola. Afrikos žemyno atstovai jau iškovoję visas tris pergales beveik užsitikrino kelialapį į kitą čempionato etapą. Tiesa, reikėtų pažymėti, jog afrikiečiai pergales iškovojo prieš tokias komandas kaip Japonija, Panama ir Naujoji Zelandija. Galima prognozuoti, kad čia jų sėkmės kelias turėtų ir pasibaigti, mat likę varžovai  – vokiečiai ir ispanai bus sunkiai perkandamas riešutas afrikiečiams. 

Pastarosios ekipos savo santykius jau išsiaiškino. Ispanijos rinktinė  21 taško skirtumu „suvalgė“ vokiečius lyg savo tradicinę paelją. Kartu su P.Gasoliu, J.Calderonu, J.C.Navarro ispanai atrodo nenugalimi. 

Beveik neabejoju, jog Ispanija užims pirmąją vietą B pogrupyje. Įkandin jai seks Vokietija, kur kas sunkesnis gyvenimas laukia likusios trijulės – šeimininkės Japonijos, Panamos ir Naujosios Zelandijos, kurios dar nepatyrė pergalės džiaugsmo, todėl turi ruoštis lemtingiems mūšiams. Į kitą čempionato etapą pateks keturios geriausios grupės ekipos, todėl dėl paskutinio bilieto teks kabintis nagais ir dantimis. Tą jau pradėjo daryti japonai, kurie savų žiūrovų akivaizdoje nesunkiai įveikė Panamą.

Vokietijos komandoje ir toliau nepamainomas yra D. Nowitzky. Kol jis žais, tol vokiečiai turės viltį ir svajonę. Šis puolėjas, vienas geriausių NBA lygos žaidėjų, yra ekipos siela yra nenuginčijamas vokiečių lyderis, D.Nowitzky padėjo savo šalies rinktinei Serbijoje ir Juodkalnijoje nukeliauti iki finalo. Pagrindinis vedlys jis yra ir Japonijoje. Klausimas tik vienas – kas nutiks, kai Vokietijos briliantas pavargs?

D grupėje be kluptelėjimų žengia Jungtinių Amerikos Valstijų ir Italijos krepšininkai. Amerikiečiai, į Japoniją atsivežę tikrai ne prasčiausius NBA žaidėjus, siekia susigrąžinti svajonių komandos vardą. Ir tai jiems neblogai sekasi –  efektingas, greitas žaidimas, žaibiškos atakos, dažnai pasibaigiančios dėjimais – JAV žaidimu žavisi ne tik NBA krepšiniu pamišę Azijos žemyno gyventojai, tačiau su pagarba į juos žvelgia visi čia susirinkę krepšinio turistai.  

Kol kas amerikiečių kelyje  – užtikrintos pergalės prieš Puerto Riką (šį mačą būtų galima apibūdinti labai paprastai – „bėk ir mesk“) ir Kiniją. Ar Japonijoje kas nors sugebės sustabdyti NBA žvaigždes?   Beje, jei Lietuvos rinktinė pateks į kitą varžybų etapą, jai teks susirungti su šio pogrupio komanda. Kažkodėl nuojauta kužda, jog mūsiškiams gali tekti šis amerikietiškas „saldainiukas“.

Tačiau pirmiausia į šį klausimą bandys atsakyti Italija ir Slovėnija, tos komandos, kurios gali mesti rimčiausią iššūkį amerikiečiams. Pastarosios jau buvo susitikusios akis į akį  – ir tame mače triumfavo italai. Nors Slovėnijos krepšininkai ilgą laiką buvo priekyje, italams pavyko iškrapštyti jau slovėnų užantyje buvusią pergalę. Jau minėtų komandų mėsmale gali tapti pogrupio autsaiderės – Senegalas ir Kinija. Pastaroji ekipa, nuolat puoselėjanti dideles viltis, galu gale  būna priversta jas nuryti su kartėliu Kinijos krepšiniui skambioms pergalėms dar per anksti.

Keturi Japonijos miestai kuria keturias skirtingas krepšinio istorijas. Vienos jų bus su laiminga pabaiga, kitos  – privers ašaroti. Tačiau visa tai mes sužinosime vėliau, juk būsime šių įdomių įvykių liudininkai.

Pasaulio čempionato įkarštyje netinginiauja ir Kauno „Žalgirio“ komanda. Žalgiriečiai pradėjo pasiruošimą ateinančiam sezonui, susipažino su naujuoju fizinio parengimo treneriu ir rimtai kibo į darbą. Po atostogų sugrįžę krepšininkai dega noru sportuoti. Žalgiriečiai treniruojasi  du kartus per dieną. Kombinuotose treniruotėse Kauno klubo krepšininkai ne tik didelį dėmesį skirs fiziniam pasirengimui, bet į rankas ims ir kamuolį. Rugsėjo viduryje žalgiriečiai išvyks į turnyrus Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Komandos mikroklimatas yra puikus, tai patvirtino ir naujasis „Žalgirio“ fizinio parengimo treneris S.Kavaliauskas, pradėjęs pažintį su Kauno klubu. „Žalgiris“ jau pradeda statyti tuos pamatus, ant kurių vėliau bus lipdomas visas žaidimas bei kuriamos naujos pergalės.