Krepšinio madų diktatorė – Europa 0

Pasaulinio krepšinio madas Japonijoje diktuoja Europa. Saitamos mieste liko tik aštuonios komandos, kurios tęs kovas dėl paties didžiausio apdovanojimo – dėl galimybės vadintis planetos geriausiais. Šešios Europos komandos – Lietuva, Ispanija, Graikija, Turkija, Prancūzija, Vokietija, o taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai bei Argentina.

Prisiminkime kartu, koks buvo šių komandų kelias iki ketvirtfinalio?

Pradėkime nuo to, kas mums rūpi labiausiai – Lietuva. Mūsiškiai po nesėkmingo starto nesudėjo kardų ir po truputį atsitiesė. Lietuviai, norėdami tęsti viešnagę Japonijoje, turėjo laimėti mažiausiai dvejas rungtynes. Tačiau pastarieji įvykdė planą maksimum – iškovojo visas tris pergales – prieš Katarą, Australiją ir Braziliją ir C grupėje užėmė trečiąją vietą.

Dvikova su Kataru Lietuvos rinktinei klostėsi taip, kaip ir buvo tikėtasi – lietuvių varžovai galėjo sužaisti tik garbingai. Mūsiškiai pranoko varžovus pagal visus žaidybinius komponentus, šiek tiek neramino tik trečiasis kėlinys, kurio metu mūsų krepšininkai per dažnai leido Kataro atstovams svaidyti tolimus metimus. Tačiau apskritai, šio mačo nugalėtojas jau buvo aiškus po pirmojo kėlinuko. Tai matyt ir bus vienintelės mūsiškių rungtynės, kuomet nereikėjo melsti pergalės dievų pagalbos.

Mačas su australais ir jo sėkminga baigtis parodė, kad Lietuva dar nepadėjo galutinio taško. Australijos krepšininkai trečiajame ketvirtyje leido įsibėgėti mūsiškiams ir nebeįstengė jų sustabdyti iki pat dvikovos pabaigos. Paskutinės grupės rungtynės su Brazilija buvo svarbios ne tik mums patiems, bet ir australams. Mat pastariesiems tik brazilų pralaimėjimas galėjo garantuoti vietą atkrintamosiose varžybose. Lietuvių uždavinys – nepralošti daugiau nei trylikos taškų skirtumu, nes net ir nesėkmė garantavo ketvirtą vietą pogrupyje bei paskutinį kelialapį į Saitamą. Mače su Brazilija buvo visko – gražaus ir efektingo žaidimo, labai negražaus žaidimo ir chaoso bei daug emocijų. Sunku net įsivaizduoti, kad lietuviai sugebėjo laimėti padarę net 26 klaidas, kai tuo tarpu varžovai klydo vos aštuonis kartus. Laimei, gelbėjo pietiečių prastas pataikymas – Brazilijos krepšininkai krepšį atakavo tik 35. 6 proc. taiklumu, kai tuo tarpu mūsiškiai – 51.9 Lietuvos krepšinio mėgėjų nutarė nepykdyti ir žalgirietis Marcelinho Machado, kuris netrukus atvyks į Kauną. Puolėjas pataikė tik vieną tolimą metimą iš dešimties bandymų, o iš viso pelnė aštuonis taškus, atliko keturis rezultatyvius perdavimus ir atkovojo du kamuolius. Aklinai uždengti M.Machado – vienas pagrindinių uždavinių, kurį A.Sireika pavedė įvykdyti tądien 31-ąjį gimtadienį šventusiam Lietuvos rinktinės kapitonui Mindaugui Žukauskui. Ir neveltui – „Žalgirio“ naujokas priešpaskutinėse grupės rungtynėse su graikais buvo tarsi paleista strėlė – brazilas pataikė net septynis tolimus metimus iš vienuolikos ir buvo rezultatyviausias savo komandoje, įmetęs 25 taškus. Visgi, jo pastangų Brazilijai neužteko. Buvo truputį gaila Brazilijos dėl M.Machado, norėjosi jį dar matyti žaidžiantį pasaulio čempionate, tačiau tuo pat metu ir savanaudiškai džiugu, vėlgi dėl to paties M.Machado, nes jis greičiau atvažiuos čia, pas mus.

Aštunfinalio dvikovoje su italais lyg apsidrausdamas galvojau apie blogiausią – lietuviai leis įsimėtyti varžovų snaiperiams, padarys keletą klaidų ir baigta. Antrą D grupės vietą užėmusi Italija – jauna ir ambicinga komanda nekėlė sau labai didelių tikslų – tačiau su kiekviena pergale italų lūkesčiai vis pūtėsi ir didėjo lyg mielinis pyragas. „Makaronių“ varomoji jėga – gynėjai, priekine linija italai pasigirti tikrai negali. Tačiau vadinamųjų „mažųjų“ pajėgų italams užteko iki aštuntfinalio. Dideliam mūsų džiaugsmui, viską sugadino Lietuva. Nors intrigą lietuviai sugebėjo išlaikyti iki paskutinės šimtosios sekundės dalies. Gerai, kad M.Belinellis nepataikė dviejų baudos metimų, gerai, kad kiek vėliau jo pavyzdžiu pasekė ir G.Basile, prametęs dar tris sykius. Viskas gerai, kas gerai baigiasi – galima ramiau atsidūsti ir sudainuoti „tris milijonus“. Nors kartą ir mes esame laimės kūdikiai.

Turkija ir Graikija. Galutinę šių komandų poziciją C grupėje išaiškino tarpusavio akistata. Čia stipresni buvo Europos čempionai, dar nepažinę nesėkmės kartėlio. Tiesa, Graikijos rinktinė jau turi ir didelių nuostolių. Gynėjas Nikos Zisis priešpaskutinėse C gupės rungtynėse su Brazilija patyrė sunkią traumą ir negalės žaisti mažiausiai tris mėnesius. Krepšininkas buvo gerokai aplamdytas. Klivlendo „Cavaliers“ puolėjas iš Brazilijos Andersonas Varejao nepastebimai jam sulaužė akies kaulą, nosies kaulą ir dar kažkurią vietą.
N.Zisis veikiausiai labai įsiutino A.Varejao. Graikas jau pagarsėjo unikalia gynybos technika, rungtynėse su Lietuva, kai Arvydą Macijauską bandė sustabdyti griebdamas jį už lytinių organų.

Turkija atrodo pavydėtinai gerai. Jiems nebuvo pranašaujamas net patekimas į dešimtuką, o turkai jau „ketvirtfinalio klubo“ nariai.

Pirmajame atkrintamųjų varžybų etape nugalėję slovėnus, turkai turės priimti dar didesnį iššūkį – Argentiną. Tačiau jei reikėtų lažintis, kuri komanda laimės, neskubėčiau rinktis olimpinių čempionų.

Toliau D grupė, kuri išaiškino jau minėtus mūsiškių varžovus aštuntfinalyje. Čia be pralaimėjimų žengė galingoji JAV komanda. Kaip senais gerais laikais amerikiečiams rimčiau neįstengė pasipriešinti nei viena komanda. Nebent italai, kurie privertė NBA žvaigždes daugiau paprakaituoti, tačiau nieko daugiau.

Ar iš tikrųjų JAV komandoje patys svarbiausi yra jie – tokios NBA viršelio žvaigždės kaip D.Wade, L.James ar C.Anthony?

Pagaliau amerikiečiai į kiekvieną varžovą žiūri visai kitaip – be pasipūtimo ir arogancijos, o tai – jau trenerio Mike Krzyzewski nuopelnas. Strategas sugebėjo pažaboti NBA „pasipūtėlius“ ir pergalių receptus sėkmingai paverčia skaniais patiekalais.

JAV jau ketvirtfinalyje – po amerikiečių kojomis liko visos D grupės komandos, o aštuntfinalyje jokių priešnuodžių jiems nerado ir australai, pralaimėję vieniems iš pasaulio čempionato favoritų net 40 taškų skirtumu.

Slovėnijos pasirodymas šiame čempionate buvo gana blankus.Į Japoniją atsivežę beveik visus geriausius savo krepšininkus, sugebėjo iškovoti tik dvi pergales (prieš Senegalą ir Puerto Riką).

Slovėnija yra viena didžiausių krepšinio mįslių – dažnai yra priskiriama prie tokių komandų, kurios gali kovoti dėl prizinių vietų, tačiau jau seniai nieko nelaimi.

Didžiausia D grupės intriga – Kinija ar Puerto Rikas? J.Kazlauskas ir Mingas Yao ar C. Arroyo ir L.Aysuo? Būtent šios dvi komandos kovojo dėl paskutinio kelialapio į aštuntfinalį. Ir abiejų šių komandų likimą nusprendė vienas taškas. Kinijos pergalė vieno taško skirtumu prieš slovėnus ir Puerto Riko pralaimėjimas vieno taško skirtumu italams. Pergalių buvo vienodai, o dėl geresnio įmestų – praleistų taškų skirtumo Kinijos rinktinė žengė toliau. Tačiau neilgam – jau aštuntfinalyje J.Kazlausko auklėtinius „subombardavo“ graikai. Kinams nebuvo gėda pralaimėti Europos čempionams. Šis rezultatas Kinijai bus puikus tramplinas ateičiai – Pekino olimpinėms žaidynėms.

B grupėje intriga buvo tik dėl ketvirtosios pozicijos. Kaip ir buvo galima prognozuoti, ispanai su didesniais sunkumais taip ir nesusidūrė. „Toreodorai „ beveik neturi silpnų vietų – ten pavojingi yra visi – po krepšiais P.Gasolis ir J.Garbajosa, kiek toliau C.J.Navarro, J.Calderonas ir R.Fernandezas. Vienintelis pavojus ispanams – „užsižaisti su P.Gasoliu“. Tačiau jei žais visas penketas, Ispanija, mano manymu, bus ta komanda kuri žais finale. Jei mano pranašystės išsipildys, nesakau, kad to norėčiau, artimiausia ispanų auka bus Lietuvos rinktinė. Būtent toks priešininkas mūsų jau tyko ketvirtfinalyje. Kaip ten bebūtų, laukiu įdomios kovos.Juk ispanai su mumis turi senų sąskaitų, ispanai norės revanšo – jie įvardijami favoritais. „Mes turime būti pasirengę kietam krepšiniui“ – taip prieš mačą su Lietuva kalbėjo Ispanijos vyriausiasis treneris Pepu Hernandezas. O mes ką jau mokame, tai pakovoti – krepšininkams už kovingumą spaudos konferencijose nuolat dėkoja ir A.Sireika.

Su Vokietija – viskas aišku. Man ši komanda yra D.Nowitzkis. Šios komandos veidas, jėga, tikėjimas – galima vadinti kaip tik nori. Jo vaidmuo ekipoje nesikeičia ir niekad nesikeis. Va čia ir didžiausias minusas – D.Nowitzkis, kad ir koks pajėgus žaidėjas būtų, nelaimės už penkis. Nors aišku , negalima sakyti, jog pastarajam nepadeda komandos draugai, tačiau pagrindinė varomoji jėga – jis. Štai ir rezultatas – paskutiniame grupės mače vokiečiai turėjo daug vargo su Angola. Trijų pratęsimų prireikė „Dirkvokietijai“ (ne tik Dirko Nowitzki, bet ir vyriausiojo trenerio Dirko Bauermano nuopelnai šios šalies krepšiniui yra akivaizdūs) pergalei. Vos vienu tašku vokiečiai aštuntfinalyje eliminavo Nigeriją, kuri nusipelno mano komplimentų už tai, jog šiame čempionate pateikė staigmenų, (o netikėti rezultatai suteikia to tikrojo žavesio krepšiniui) ir nebuvo vien tik „patrankų mėsa“. Tačiau ketvirtfinalyje Vokietijos laukia JAV ekipa. D.Nowitzkis moka ir gali žaisti prieš NBA žvaigždėmis, tačiau prieš D.Nowitzkį gali žaisti kone visi amerikiečiai. Štai tokia ta krepšinio aritmetika – penki prieš vieną arba vienas prieš penkis.

Angola, jau anksčiau susikrovusi trijų pergalių kraitį, jau buvo užsitikrinusi trečią vietą grupėje ir kėdę aštuntfinalyje. Afrikiečiai, kaip ir nuspėjau, daugiau nelaimėjo, tačiau jų pasirodymą galima vertinti teigiamai. Pastaruosius grupės varžybose tik po pratęsimo įveikė ispanai O ir aštuntfinalyje ši komanda tik šešiais taškais nusileido Prancūzijai, antrai A grupės komandai.

A grupėje didelio vargo nematė Argentina. Olimpiniai čempionai iki pat tiesiog šoko efektingą tango – gal kiek prasčiau jiems tai sekėsi daryti priešpaskutiniame grupės mače su serbais, kurie vis stengėsi kaišioti kojas Pietų Amerikos atstovams. Tačiau pastarieji nesugriuvo ir aštuntfinalyje jau mėgavosi Naująja Zelandija, komanda, kuri į atkrintamąsias varžybas pateko todėl, jog B grupės autsaiderių mūšyje sugebėjo įveikti šeimininkę Japoniją ir nykštukę Panamą. Tačiau Naujoji Zelandija nebuvo lygiavertis varžovas Argentinai. Ramiojo vandenyno salų valstybė argentiniečius bandė įveikti, pasitelkdami kai kuriuos regbio žaidimo elementus – grumtynes. Nuo jų labiausiai nukentėjo vienas argentiniečių lyderių L.Scola, kuriam dar pirmajame kėlinyje buvo išmušti du dantys. Visgi puolėjas grįžo į aikštelę ir kartu su komandos draugais šventė užtikrintą pergalę.

Taigi, liko visai nedaug. Netrukus šis aštuonetas bus suskaldytas ir rugsėjo trečiąją dieną ant sosto sodinsime naują čempioną. O iki tol tiesiog mėgaukimės juo – krepšiniu.