„Žalgiris“ pasaulyje, o pasaulis „Žalgiryje“ 0

Nors Lietuvos krepšinio sezonas jau prasidėjo ir vienos komandos jau sužaidė pirmąsias rungtynes, apie jas pašnekėsime truputį vėliau, žalgiriečiai vis dar ruošiasi būsimoms kovoms Ispanijoje, nedideliame La Baneza miestelyje, kuris, anot Tanokos Beardo, labiau primena kaimą.

Tačiau rami aplinka, malonūs, vaišingi ir draugiški žmonės bei puikios, treniruotėms tinkamos sąlygos  neleidžia žalgiriečiams tinginiauti. Tiesa, praėjusią savaitę Kauno komanda buvo trumpam palikusi La Banezą. Žalgiriečiai Vajadolido mieste, kuris yra už 100 km  nuo La Banezos,  žaidė draugiškas rungtynes su vietos „Grupo Capitol“ ekipa. Tačiau pagrindinis šio įvykio akcentas buvo ne tas draugiškas mačas – jo epicentre atsidūrė didelis žmogus iš Lietuvos, didelis ne tik ūgiu, bet tomis savybėmis, kurios verčia žavėtis juo visą pasaulį. „Žalgirio“ prezidentas Arvydas Sabonis  Vajadolido klubo 20-mečio šventėje, į kurią buvo susirinkę beveik 5000 tūkstančiai žiūrovų, galėjo pasijusti kaip namie, nes čia jam visi plojo, visi dėkojo, šypsojosi ir prašė autografų. Legendinis Lietuvos krepšininkas Vajadolido klube praleido pirmuosius tris savo kaip legionieriaus metus, kurių metu užsitarnavo visų pagarbą ir meilę.

Šios Vajadolido komandos šventės nesugadino ir „Žalgirio“ pergalė. Tiesa, po dvikovos Kauno ekipos vyriausiasis treneris Ainaras Bagatskis sakė, jog mačas nebuvo lengvas, varžovai tikrai norėjo laimėti stebimi savų žiūrovų, žaidė agresyviai ir protingai. Vienu metu žalgiriečiai atsilikinėjo net dešimties taškų skirtumu, tačiau reikiamu momentu mobilizavo savo jėgas ir laimėjo. Tų „reikiamų momentų“ žaidėju galima pavadinti Marcelo Machado, kuris savo tolimais metimais jau ne pirmas rungtynes sugeba pakreipti žaidimo eigą „Žalgiriui“ naudinga linkme. Dvikovoje su Vajadolidu  suspindėjo dvigubą dublį atlikęs Kauno klubo kapitonas Tanoka Beardas – aukštaūgis pelnė 19 taškų ir atkovojo 10 kamuolių. Prie pergalės 11 taškų pridėjo po nedidelės kojos traumos pirmą kartą į aikštelę su žalgiriečiais išbėgęs Mantas Kalnietis. Tačiau tai buvo ne vienintelis debiutas. „Žalgirio“ naujokas Hanno Mottola, rungtynių išvakarėse prisijungęs prie komandos draugų,  ne ilsėjosi, o žaidė ir įmetė 7 taškus bei atkovojo tiek pat kamuolių.

Ainaras Bagatskis suomio debiutą įvertino kaip sėkmingą. Tiesa, pastarąsias dienas Hanno Mottola truputį sirguliavo, tačiau dabar jau yra sveikas kaip ridikas.O tai, kad jis yra tikrai sveikas ir geros sportinės formos įrodė dar vakar (09.24) – pergalingose rungtynėse su Sevilijos „Caja San Fernado“ krepšininkais. Suomis buvo rezultatyviausias aikštėje, pelnė 19 taškų ir po krepšiais sugriebė 10 kamuolių, o nuo tolimų distancijų atakavo kaip tikras snaiperis – visi trys jo mesti tritaškiai buvo taiklūs. Taigi „Žalgiris“ laimėjo, „Žalgiris“ darė mažiau klaidų, „Žalgiris“ pamažu virsta tikra komanda. Beje, galima pridurti, jog ne tik H.Mottola tame mače žaidė gerai, labai sėkmingai pasirodė lietuvių trijulė – M.Kalnietis, J.Mačiulis ir P.Jankūnas, pelnę atitinkamai po 15, 13 ir 12 taškų. Komandos draugams puikiai vadovavo ir M.Popovičius, atlikęs net 7 rezultatyvius perdavimus. A.Bagatskis sakė, jog po truputį aiškėja komandos lyderiai, taip pat strategas prasitarė, jog jau žino startinio penketo žaidėjus. Tačiau tuo pačiu A.Bagatskis patikino, jog iš anksto niekad neskirstys, kiek kuris krepšininkas turi praleisti laiko aikštėje. O dar kalbant apie žalgiriečius, treneris R.Grigas pažymėjo, jog visas kolektyvas labai draugiškas. Nors labai daug žaidėjų yra iš kitų šalių, yra daug skirtingų charakterių, tačiau jie randa bendrą kalbą, daug laiko praleidžia kartu – juokauja, žaidžia futbolą. Šeštadienį visi žalgiriečiai buvo išvykę į netoli esantį Leono miestelį – pasivaikščiojo, truputį prasiblaškė.  Štai čia ir didžiausias skirtumas tarp praėjusio ir šio sezono komandos – ankstesnis  „Žalgiris“ buvo ekipa labiau pareigos, šioji – darnesnė ir vientisesnė.

„Žalgirio“ jaunimo pasiruošimas naujajam sezonui finišo tiesiojoje. NKL čempionate Kauno klubas startuos jau šį ketvirtadienį – namuose priims Prienų „Prienus“.

Dar neseniai lygių sau neradę Lenkijoje, jaunieji žalgiriečiai nutarė paieškoti jų Lietuvoje. Kauniečiai praėjusią savaitę sužaidė draugiškas rungtynes su taip pat NKL lygoje rungtyniausiančia Druskininkų „Druskininkai“ komanda.   Tačiau ir pastaroji nesugebėjo rasti jokių priešnuodžių „Žalgirio“ jaunimui ir buvo sutriuškinta 29 taškų skirtumu.  Todėl ir vyriausiojo ekipos trenerio Rimvydo Samulėno nuogąstavimai, jog žalgiriečiai gali truputėlį išpuikti po tokių pergalių, dar nesibaigė. „Atvirai sakant, bijau, jog jaunimas nepagalvotų, jog yra nenugalimas. Nežinau, ar čia mes tokie geri, ar varžovai tokie silpni“ – sakė strategas ir pridūrė, jog „Druskininkų“ komanda buvo panašaus pajėgumo, kaip ir ekipos turnyre Lenkijoje. „Žaidėme be kelių startinio penketo žaidėjų, todėl tikėjausi rimtesnės kovos. Aišku, ieškojome pajėgesnio varžovo, norėjome sužaisti su LKL komanda, tačiau jau ant nosies kabėjęs LKL čempionatas mūsų planams sutrukdė. 

Taigi po tokių triuškinančių pergalių kyla tik vienas vienintelis klausimas – ar „Žalgirio“ jaunimas turi silpnų vietų?

„Visiems dar reikia padirbėti, bet kai taip klostosi prieš  sezoninės rungtynės,  tų klaidų nesimato, jos užsitušuoja. Yra ryškesnių spragų gynyboje. Pastebėjau, jog krepšininkai  nesišneka gynyboje,  iš komandos draugų laiku negauna informacijos ir nespėja išeit iš už užtvaros. Taip pat šlubuoja kova dėl atšokusio kamuolio, čia nepamainomas yra Povilas Butkevičius. „ – sakė R.Samulėnas. Beje, mače su „Druskininkais“ P.Butkevičius nežaidė dėl nedidelių nugaros skausmų.

Kauno klubo treneris savo krepšininkus norėjo pagirti už didelį norą laimėti ir už žaidybinę drausmę. „Neklysta tas, kuris nieko nedaro“ – pažymėjo R.Samulėnas.

Apie būsimąjį varžovą pirmose NKL varžybose treneris sakė jau pradėsiąs rinkti informaciją. R.Samulėnas jaudina tai, jog komandos pagrindą sudaro 1989 m. gimimo vaikinai, kurie antradienį dalyvaus tarptautiniame A.Sabonio taurės turnyre. Jis prasidės antradienį ir baigsis penktadienį – per tris dienas žalgiriečiai turės sužaisti septynerias rungtynes, kartais net per diena po dvi. Netgi tą pačią dieną, kuomet startuos NKL čempionatas, iš ryto Kauno klubo krepšininkai dar dalyvaus ir minėtame turnyre, kuris šiemet bus jau tryliktasis. Į Kauną  atvyks dar septynios komandos – Maskvos „CSKA“ ir Maskvos srities „Chimki“ bei Sopoto „Prokom Trefl“ klubų jaunimas, Anglijos „Barking Abbey“  komanda, kuriai atstovaus net šeši Anglijos jaunių rinktinės nariai. Turnyre taip pat dalyvaus „BK NH Ostrava“ komanda iš Čekijos bei Š.Marčiulionio mokyklų jaunių komandos. A.Sabonio taurės turnyre yra dalyvavę tokie žaidėjai kaip Andrejus KIRILENKO (“Utah Jazz”), Linas KLEIZA (“Denver Nuggets”), Paulius JANKŪNAS. Daugiausia kartų A.Sabonio taurę yra laimėję A.Sabonio krepšinio mokyklos komandos. 

 Toliau tęsiu apie tai, apie ką užsiminiau apžvalgos pradžioje – praėjusią savaitę su nauju šūkiu „LKL – krepšinio tradicija“ startavo nacionalinis čempionatas, šiemet jau keturioliktasis.

Taip, LKL čempionatas visuomet būna labiau tradiciškas nei netikėtumų pilnas. Šiemet veikiausiai vėl matysime labai tradiciškus finalus, labai tradicinius favoritus ir autsaiderius. Taigi LKL krepšinio tradicija yra jau labai tradiciška.

Na, šiuos mano žodžius jau pabandė  paneigti pirmąją pergalę iškovojęs Panevėžio „Panevėžys“, netikėtai lengvai, netikėtai  nugalėjęs „spirgų ant košės užsinorėjusius“ pirmenybių prizininkus Šiaulių „Šiaulius“.

LKL čempionate jau įvyko ir dar dvejos rungtynės – Vilniaus „Sakalai“ išvykoje šešių taškų skirtumu iškovojo pergalę prieš po penkerių metų į aukščiausiąją krepšinio lygą grįžusius Marijampolės „Sūduva“ krepšininkus. O Kauno „Atletas“ namuose nesugebėjo pasipriešinti galingai žaidusiai Kėdainių „Nevėžio“ komandai, kurios garbę gina „Žalgirio“ paskolinti G.Navickas, Juozas Ramanauskas ir  Andrius Aleksandrovas. Pastarasis buvo daugiau negu pastebimas tame mače – gynėjas pelnė 26 taškus ir atkovojo 5 kamuolius.

 Dabar dar  pasisvečiuokime Brazilijoje ir Ispanijoje.

Brazilijoje todėl, jog ten pasaulio moterų krepšinio čempionate prakaitą liejo lietuvaitės. Pralaimėjusios paskutines aštuntfinalio rungtynes ispanėms, mūsiškės kaip reikiant susikomplikavo padėtį čempionate. Nors jos ir pateko į ketvirtfinalį, tačiau gavo labai kartų saldainį – šešiskart pasaulio čempiones Jungtinių Amerikos Valstijų krepšininkes.  Tiesą sakant, man labai nepatiko tai, jog dar prieš šią svarbią dvikovą Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris A.Paulauskas pareiškė, jog mūsiškėms nugalėti amerikietes nėra jokių šansų. Esu įsitikinus, kad treneris savo komandai prieš rungtynes, ypač tokias, turėtų sakyti visai kitokius žodžius. Juk net ir mažytis optimizmas, jei jis buvo lietuvių širdyse, po tokių trenerio kalbų tikrai išnyko. Nežinau, gal man tik pasirodė, bet tame ketvirtfinalio mače lietuvės ir žaidė be jokios ugnelės, be vilties nugalėti. Ir nugalėjo amerikietės. Varžybose dėl 5-8 vietų mūsiškės labai saldžiai atsirevanšavo Ispanijos krepšininkėms, kurios ketvirtfinalyje turėjo pripažinti sunkią rusių pergalę. Tačiau paskutinėje planetos pirmenybių dvikovoje  dėl penktosios pozicijos nerado kontrargumentų Prancūzijos krepšininkėms. Lietuvės pakartojo 1998 metų Vokietijoje vykusio pasaulio čempionato pasiekimą.  Lietuvos rinktinės pasirodymas buvo teigiamai įvertintas tiek krepšinio ekspertų, tiek krepšinio federacijos vadovų.  Jis buvo kur kas sėkmingesnis, nei vyrų krepšinio komandos Japonijoje.

Lietuvių skriaudikės amerikietės taip pat liko be aukščiausių apdovanojimų, apskritai, pralaimėjimas pusfinalyje rusėms – dar vienas smūgis Jungtinių Amerikos Valstijų krepšiniui, kuris šiemet liko be aukso medalių. Rusijos krepšininkių pergalė nutraukė net 26 iš eilės laimėtų JAV rinktinės rungtynių pasaulio čempionate seriją. Paskutinį kartą pasaulio čempionate amerikietės pralaimėjo prieš 12 metų. Tuomet 1994 metų planetos pirmenybių pusfinalyje jas 110:107 įveikė Brazilijos krepšininkės. Nuo to laiko amerikietės laimėjo 51 rungtynes iš eilės pasaulio čempionate ir olimpinėse žaidynėse.  Na, jei ne aukso, tai bent jau bronzos medalius amerikietės vis dėlto pasiėmė. Iš to pykčio jos be gailesčio 40 taškų skirtumu sutriuškino braziles, kurios pusfinalyje nusileido Australijos rinktinei. O finalinė pasaulio čempionato kova mažai panėšėjo į kovą. Pirmą kartą šalies istorijoje planetos pirmenybių aukso medalius iškovojo Okeanijos čempionė. Iki šiol australėms buvo pavykę du kartus iškovoti bronzą – 1998 ir 2002 m. Rusės sidabrą laimėjo trečią kartą.

Na, o Malagoje vykusiame Ispanijos Supertaurės turnyre triumfavo Vitorijos “Tau Ceramica” krepšininkai. Pusfinalyje Vitorijos klubas, rezultatu 76:52, tiesiog sutraiškė būsimąją „Žalgirio“ varžovę Eurolygos C grupėje Barselonos „Barceloną“.  Baskai taip užspaudė katalonus, jog pastarieji per trisdešimt minučių sugebėjo įmesti tik 33 taškus.

Finale baskai, jau po kur kas atkaklesnės kovos,  penkiais taškais nugalėjo Malagos „Unicaja“ krepšininkus, kurie pusfinalyje įveikė Badalonos „Joventut“ komandą. Abiejuose mačuose „Tau Ceramicos“ gretose išsiskyrė T.Splitteris, pelnęs atitinkamai po 16 ir 19 taškų. Finalinėje dvikovoje neprastai pasirodė ir iš Vilniaus „Lietuvos ryto“ pabėgęs F.House, kuris prie pergalės pridėjo 16 taškų.

Ir pabaigai truputį egzotikos – kad „Žalgiris“ turi daug gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tai čia niekam ne paslaptis. Tačiau vienas jų gyvena net Azijos pietryčiuose – salų valstybėje Indonezijoje.

Cituoju neseniai gautą laišką, kurį „Žalgiriui“ neseniai parašė Gražvydas.

“Sveiki, dirbau Europos Sąjungos misijoje Indonezijoje ir su vietiniu
policininku  apsikeiteme suvenyrais. Taip “Žalgiris įgijo gerbėją Indonezijoje”. Minėtas Gražvydas prie laiško pridėjo ir nuotrauką.