Pagausėjęs „Žalgirio“ trenerių štabas komandą kovoms ruoš dar geriau 0

ŪBIG valdomo Kauno „Žalgirio“ krepšinio ekipos vyr. treneris Gintaras Krapikas suformavo savo padėjėjų komandą. „Žalgirio“ taktiko asistentais dirbs Darius Maskoliūnas ir Gvidonas Markevičius. Klubo vadovybė su kiekvienu iš trenerių sudarė vienerių metų kontraktą.

„Komandoje bus nemažai jaunų krepšininkų, norime, kad jie sparčiai tobulėtų, todėl trenerių laukia daug darbo. Jau anksčiau svarstėme, ar dėl šios priežasties nereikėtų dviejų trenerių asistentų. Gavus klubo vadovų palaiminimą, visi kartu nusprendėme dėl kandidatūrų ir nuo kitos savaitės kibsime į darbą treniruotėse“, – sprendimą išplėsti trenerių štabą komentavo G.Krapikas.

Jau pustrečio sezono „Žalgirio“ trenerių kolektyve dirbantis D.Maskoliūnas kaip visada nedaugžodžiavo. „Praėjusį sezoną dėl suprantamų aplinkybių neįvykdėme visų sau keltų tikslų, todėl šiemet darbuosimės su dar didesne energija. Esu dėkingas klubo vadovams, kad jie parodė pasitikėjimą trenerių štabu. Prisijungęs naujas žmogus mūsų darbą padarys dar produktyvesniu“, – sakė „Žalgiriui“ ištikimas jonavietis.

Naujas „Žalgirio“ treneris Gvidonas Markevičius į Kauno komandą sugrįžta po beveik dvidešimties metų pertraukos, tačiau širdyje save visada laikė tik žalgiriečiu. Paskutinį kartą „Žalgirio“ marškinėlius tuometis įžaidėjas vilkėjo 1991 metais, vėliau rungtyniavo užsienyje, o trenerio karjerą pradėjo Vokietijoje.

„Žalgirio“ vyr. treneris G.Krapikas į trenerių štabą pasikviesdamas G.Markevičių pažymėjo, kad labai svarbu yra suburti ratą žmonių, kuriais pasitiki: „Į komandos kolektyvą kviečių žmogų, kurį gerai pažįstu. Gvidonas yra mūsų sistemos auklėtinis, su žalgirietiška dvasia. Tai duos naudos, nes dvasia yra reikalinga ypatingai ruošiant mūsų jaunus žaidėjus“.

Kalbėdamas Kauno „Žalgirio“ interneto svetainei jaunesniems krepšinio gerbėjams ne itin gerai pažįstamas G.Markevičius nusprendė papasakoti apie savo karjerą nuo pat mažų dienų: „Esu kilęs iš Šakių. Kiek save prisimenu nuo vaikystės mėtydavau į krepšį. Žaisdavome ir vasarą, ir žiemą, nereikdavo net pirštinių. Vėliau su savo mokykla tų laikų pionierių pirmenybėse visoje Lietuvoje iškovojome net trečią vietą. Nuo tada krepšinis tapo kone svarbiausia mano gyvenimo dalimi. Šeštoje klasėje išvykau į Panevėžio sporto internatą, po to prasidėjo Lietuvos ir Tarybų sąjungos jaunučių, jaunių, jaunimo rinktinių stovyklos, o 1986 m. kartu su Gintaru Einikiu atvykome į „Žalgirio“ dublerius“.

„Žalgiryje“ išbuvęs 5 metus G.Markevičius sulaukė kvietimo iš Lenkijos, kur keturis sezonus praleido Zielona Goros komandoje. Vėliau po sezoną pažaidęs Kauno „Atleto“, Bratislavos „Inter“ ir Alytaus „Alitos“ ekipose, 189 cm ūgio gynėjas pasuko į Vokietiją, kurioje kaip žaidėjas ir treneris gyveno 10 metų.

„Karjerą Vokietijoje pradėjau žaisdamas kartu su G.Krapiku. Žinoma, tai nebuvo mūsų pirmas susitikimas – kartu rungtyniavome ir „Žalgiryje“, ir Lietuvos rinktinėje. Po metų pakeičiau klubą: su „Schwelm“ iš trečiosios lygos per keletą sezonų iškopėme į pirmą, o 2005-2006 m. aš tapau žaidžiančiuoju komandos treneriu“, – virsmą iš žaidėjo į trenerį prisiminė G.Markevičius.

Vokietijoje lietuvis dirbo ne tik su vyrais, bet treniruodavo ir vaikų komandas. „Treniruotės turėdavo būti labai koncentruotos, joms tekdavo daug ruoštis, kadangi vaikai Vokietijoje sportuoja vos 2-3 kartus per savaitę. Intensyviai dirbdamas turėjau įdėti daugiau energijos ir žinių, nes reikėdavo kompensuoti laiko trūkumą“, – teigė patirties įgijęs specialistas.

Lietuvos krepšinio gerbėjai G.Markevičių geriausiai turėtų prisiminti žaidžiantį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gretose 1995 m. Europos čempionate. Tąsyk lietuviai pasidabino sidabro medaliais skandalingame finalo mače nusileidę tuometinės Jugoslavijos krepšininkams.

„Tas čempionatas tikrai buvo įsimintinas. Nors po finalo buvome nuliūdę, tačiau iš tiesų pasiekėme nemažai. Jei pamenate, Lietuvos rinktinė net nebuvo patekusi į ankstesnį 1993 m. Europos čempionatą, todėl 1995 m. pirmenybėse iš mūsų nebuvo tikimasi didelių pasiekimų. Dabar žiūrint į tų laikų nuotraukas, stebint vaizdo įrašus, viduje visad kažkas kirba. Tai nuostabūs prisiminimai“, – sakė G.Markevičius.