A.Milaknis mintyse – vis dar Kauno „Žalgirio“ žaidėjas 0

Donatas Urbonas, 15min.lt

Artūras Milaknis aštuonerius metus priklausė Kauno „Žalgirio“ komandai, todėl jam pačiam dar keista vadinti save Kazanės „Unics“ žaidėju. Karjeros sprendimą priėmęs 29 metų 195 cm ūgio krepšininkas pirmą kartą atvykęs į Lietuvos rinktinės stovyklą su žalgiriečiais bendravo lyg dar pats būtų „Žalgirio“ narys.

„Nesitiki, kad reikės važiuoti žaisti kitur. Atrodo, visi savi, grįšiu į „Žalgirį“ ir treniruosiuosi. Bet turbūt tik išlipęs iš lėktuvo Kazanėje galutinai suprasiu, kad likau ne Kaune, o atvykau žaisti į kitą komandą“, – sakė A.Milaknis.

Snaiperis kovoja dėl vietos rinktinės dvyliktuke. Dėl sveikatos problemų nacionalinei komandai negali padėti Martynas Pocius, o A.Milaknis yra laikomas pagrindiniu pretendentu užimti jo vietą.

LKL finalo MVP tapęs kaunietis ketina pasinaudoti jam suteiktu šansu.

„Gaila, kad nėra Lino ir visų kitų. Bet kaip ir treneris sakė, ateina kiti. Šita vieta laisva ilgai nebūna. Yra tų žmonių, naujokų. Aš pats naujokas. Atvažiavau kovoti ir parodyti save. Ar tiksiu treneriui, spręs jis. O aš stengsiuosi ir viskas“, – teigė A.Milaknis.

– Kokį įspūdį paliko pirmasis rinktinės susirinkimas? Juk nacionalinėje komandoje esate pirmą kartą.
– Dar tebuvo pora susitikimų, trumpi pokalbiai. Tačiau bus įdomu įsitraukti į treniruočių procesą. Juk surinkti visi geriausi žaidėjai, treneriai ir personalo darbuotojai, todėl treniruočių lygis bus aukščiausias.

– Po aštuonerių metų paliekate „Žalgirį“. Ar jau apsipratote su mintimi, kad žaisite kitoje komandoje?
– Tai buvo žiauriai sunkus sprendimas. Galvojau labai ilgai. „Unics“ pasiūlymas buvo pateiktas seniai. Labai ilgai svėriau pliusus ir minusus, bet jie nusvėrė į Kazanės pusę. Dar nesusitaikiau. Nesitiki, kad reikės sėsti, važiuoti, žaisti kažkur kitur. Ir čia, stovykloje, atrodo, visi savi, grįšiu į „Žalgirį“ ir treniruosiuosi. Bet kai išlipsiu iš lėktuvo Kazanėje, turbūt galutinai suprasiu, kad likau ne Kaune, o atvykau žaisti į kitą komandą.

– Legionieriaus duonos dar neragavote. Iš užsieniečių komandos tikisi greitų ir gerų rezultatų. Tokia duona negąsdina?
– Ne. Jau kelerius metus norėjau ją išbandyti. Tai suvaidino nemažą vaidmenį. Mane vedė tas smalsumas, įdomumas, kaip susitvarkysiu su ta didesne atsakomybe svetimoje šalyje. Todėl man tai labiau ne baimė, o įdomumas.

– Koks turi būti kitas sezonas, kad būtumėte patenkintas savo pasirinkimu žaisti „Unics“?
– Būčiau labai patenkintas, jei laimėtume Europos taurę ir patektume į Eurolygą. O taip, norisi visko – kad sezonas būtų kuo geresnis, kad „Unics“ pagerintų rezultatus, nes visi buvo nusivylę praėjusiu sezonu.

Komandoje bus nemažai permainų, renkama įdomi sudėtis, kuri gali nuveikti daug. Be to, Vieningoji lyga yra stipri, ten žaidžia trys Eurolygos ekipos, Europos taurės klubai. Laukia daug sunkių ir įdomių rungtynių. Nebus taip, kaip pasitaikydavo LKL, kai kartais būdavo sunku nusiteikti rungtynėms visu šimtu procentų.

– Koks turėtų būti jūsų vaidmuo Kazanės klube?
– Jau porą kartų telefonu šnektelėjau su treneriu Jevgenijumi Pašutinu. Jis parodė didžiulį norą, kad būčiau jo komandoje, ir pažadėjo vieną svarbesnių vaidmenų. Pažadėjo, kad tikrai nebūsiu Keitho Langfordo dubleris. Treneris mėgsta eksperimentuoti su sudėtimi, todėl didžiąją dalį laiko aikštėje būsime kartu su K.Langfordu.