Kauno „Žalgirio“ projektas skinasi kelius Pietų Afrikos Respublikoje 0

Donatas Urbonas, 15min.lt

Kauno „Žalgirio“ deleguotas treneris Darius Dimavičius praėjusią savaitę grįžo iš kelionės į Pietų Afrikos Respubliką, kur Lietuvos čempionai užmetė meškerę neatrastų talentų paieškose. Tris mėnesius 47-erių kaunietis dirbo su PAR jaunimu ir vietos čempionato lyderiais „Duzi Royals“. Pernai su PAR komanda partnerystės sutartį sudaręs „Žalgiris“ išsiuntė D.Dimavičių pasižvalgyti po neiškapstytus klodus. Ten jis išvydo kitokį krepšinį.

Išvykdamas D.Dimavičius nežinojo, ko tikėtis. Per 18-os metų karjerą jis rungtyniavo Lietuvoje, Slovakijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Graikijoje, su Antanu Sireika dirbo Japonijoje, bet PAR krepšinis jį pasitiko nematytais dalykais.

Pavyzdžiui, dvylikai PAR čempionato komandų atlyginimus moka pati lyga, o krepšininkai ten uždirba 500 dolerių per mėnesį.

Nustebino ūgis

„Įstrigo, kad PAR – labai žema tauta. Aš jau ir taip aukštas (206 cm. – Red.), bet kai eini gatve, reikia užversti galvą, kad pažiūrėtum. O ten – visi žemi, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi D.Dimavičius. – Afrikiečių krepšinis nuo europietiško skiriasi kaip diena ir naktis, nes jie žaidžia neorganizuotą krepšinį. PAR visai kaip NBA – viskas pagrįsta individualiu meistriškumu, žaidžiama vienas prieš vieną, mažiau derinių. PAR propaguojamas krepšinis „bėk ir mesk“. 2-3 komandos žaidžia europinį krepšinį, nes turi Europos krepšinio patirties turinčius trenerius. Jie siekia išnaudoti žaidėjų stipriąsias puses per derinius, o ne kaip NBA, kur lyderis turi pelnyti taškus.“

Anot D.Dimavičiaus, PAR žaidėjai – fiziškai stiprūs, turi didelį raumenyną, šoklūs, tačiau stinga meistriškumo.

Tai paaiškinama labai paprastai – į krepšinio treniruotes PAR daugiausia ateina 14-os metų berniukai. Lietuvoje iki tokio amžiaus išmokstama gerai varytis kamuolį, jį perduoti, mesti, išmokomi kiti pagrindiniai žaidimo elementai.

„Didžiausia jų problema – krepšinio abėcėlės neišmanymas. Be to, nėra kvalifikuotų trenerių, kurie galėtų išmokyti vaiką, nes patys to nepraėję ir neturi pagrindų“, – sako D.Dimavičius.

PAR krepšinio gelbėjimosi planas

„Buvau turbūt pirmasis į PAR nuvykęs Europos krepšinio treneris. Krepšinis ten – labai įdomiame lygyje. Žaidėjai treniruojasi mažai ir gal nuskambės įdomiai, bet susirenka tik rungtynėms“, – 24sek.lt pasakojo D.Dimavičius.

Dvylika PAR ekipų tarpusavyje sužaidžia vienuolika rungtynių. Rungtynėms komandos susirenka savaitgaliais į Johanesburgą. Čempionatas trunka tris mėnesius. Pusfinalyje komandos žaidžia iki vienos, finale – iki dviejų pergalių.

Iki PAR rasinės segregacijos politikos sugriuvimo, nuo 1994-ųjų šalyje penkiems metams krepšinis dingo iš žemėlapio. Jokios profesionalios krepšinio lygos, nieko.

Iki tol PAR turėjo profesionalią krepšinio lygą, kurioje buvo žaidžiama arenose, vyko namų ir išvykos rungtynės.

„Jie sugrįžo į mėgėjų lygį, kad išgelbėtų krepšinį, – 24sek.lt sakė D.Dimavičius. – Sistema tokia, kad visus žaidėjų atlyginimus finansuoja lyga. Ji suradusi didelį rėmėją, kuris visiems moka atlyginimą: žaidėjams, treneriams, lygos darbuotojams. Biudžetai – juokingi. Žaidėjas gauna 500 dolerių per mėnesį.“

Tačiau nors pačioje PAR uždarų krepšinio salių nėra daug, šalyje yra bemaž 10 sporto kanalų, kurie transliuoja NBA, Eurolygos ir Europos čempionatų rungtynes.

D.Dimavičius būdamas PAR per televiziją matė ir Europos moterų čempionatą, kuriame lietuvės užėmė aštuntąją vietą.

„Aišku, daugiausia ten rodoma NBA. Juk visas pasaulis lygiuojasi į NBA. Bet Europos krepšinis jau taip pat save siūlo per „Žalgirį“ ir televiziją“, – pasakojo D.Dimavičius.

Gatvės krepšinis

Nors krepšinio televizijoje netrūksta, treniruočių sąlygos PAR prastos. D.Dimavičius pajuto krepšinio aikštelių trūkumą. Nors aukščiausios lygos komandos žaidžia 3 tūkst. žiūrovų talpinančioje salėje Johanesburge, tokių arenų nėra daug.

„Vidaus krepšinio aikštelių teko matyti mažai. Klimatas geras, lietaus praktiškai nėra, saulė, todėl jie treniruojasi lauko aikštelėse. Vaikų, mokyklų studentų krepšinis vyksta gatvėse“, – pasakojo D.Dimavičius.

Kyla elementariausias klausimas: kaip žaidėjams tobulėti be trenerių pagalbos?

„Įsivaizduokite, jei sezono metu praktiškai nevyksta treniruotės, po sezono nuo žaidėjo paties priklauso, kur jis sportuoja ir ką daro. Labai keista, nes 3-4 mėnesius vyksta sezonas, o aštuonis žaidėjas nieko nedaro. Tai kaip jis gali tobulėti?“ – klausė D.Dimavičius.

Pietų Afrikos Respublikoje NBA jau penkerius metus turi įsirengę savo štabą, tačiau amerikiečiai krepšinį ten populiarina tik stovyklomis. Populiariausia – garsioji „Basketball Without Borders“. Didžiulio populiarumo sulaukė pirmosios Afrikos regione įvykusios NBA rungtynės. Projektas „NBA Africa“ į Johanesburgą subūrė NBA legendas ir geriausius Afrikos krepšininkus, rungtynes stebėjo 15 tūkst. žiūrovų.

„Tačiau NBA čia neturi tęstinumą turinčio projekto, – didžiausią problemą išskyrė D.Dimavičius. – Sugalvoja surengti stovyklą, pasikviečia trenerį, padirba 2-3 savaites, bet tuo viskas ir baigiasi. Nėra tokio kryptingo darbo, kad kas nors užsiimtų 12 mėnesių su tam tikra amžiaus grupe.“

Ir pats D.Dimavičius teigia, kad trijų mėnesių padirbėti PAR neužteko. Jis lankėsi įvairiausiuose PAR regionuose, kur praleisdavo po savaitę treniruodamas jaunimą, konsultuodamasis su vietos treneriais ir savaitgaliais dirbdamas su PAR čempionato komanda.

Lietuvio teigimu, darbuotis ten reikėtų mažiausiai pusmetį ir keičiant treniruočių strategiją – atskiruose regionuose praleisti bent po mėnesį ir dirbti su 2-3 tomis pačiomis komandomis.

Bet PAR krepšiniui pačiam reikia žengti svarbiausius žingsnius ir užtikrinti darbų tęstinumą visus metus.

„Kartu dirbdami pamatėme daug jų problemų, identifikavome jų negalavimus. Su viskuo jie sutiko. Būtų labai gaila, jei projektas nutrūktų. Trys mėnesiai yra labai trumpas laikotarpis, kad jie galėtų tobulėti. Reikia tęsti programą, kad išvystume darbo vaisių“, – teigė D.Dimavičius.

„Žalgirio“ paieškos

Anot jo, PAR nori keistis – pradėti nuo jaunimo, kurti akademijas. Savo planais afrikiečiai dalijosi su „Žalgirio“ vadovais.

„Jiems patiems skaudu. Krepšinis jau buvo kažkokiame lygyje, bet viskas nutrūko ir reikia pradėti iš naujo“, – afrikiečius užjaučia D.Dimavičius.

Tačiau treneris tikina, kad medžioti talentų Afrikoje – verta.

„Jų ten nėra daug, bet galima surasti, – teigė D.Dimavičius. – Viskas ten labai gerai. Buvo tikrai įdomu dirbti. Įgijau daug patirties, ir pamačiau naują krepšinio mokyklą.“

„Žalgiris“ meta meškerę į neišbandytus vandenis. Nenustebkite, jei artimiausioje ateityje „Žalgiris“ turės žaidėją iš egzotiškosios Pietų Afrikos Respublikos.