M.Paulauskas: „Žalgiriui“ dabar yra jaučiama didžiulė pagarba“ 2

Savaitinės laidos „Sekmadienis su Kauno „Žalgiriu“ herojumi tapo ryškų pėdsaką komandos istorijoje palikęs žalgirietis Modestas Paulauskas.

Sekmadieniais nuo 10.30 val. TV6 kanalu rodomoje laidoje buvęs krepšininkas kalbėjo apie savo kelią į „Žalgirio“ komandą, gana anksti nutrauktą profesionalo karjerą bei šių dienų žalgiriečių aktualijas.

„Vos tik baigęs vidurinę mokyklą iškart gavau pasiūlymą žaisti „Žalgiryje“. Dar paskutiniais mokyklos metais išbandžiau save vyrų krepšinyje, atstovaudamas Klaipėdos vyrų komandai, su kuria pirmą kartą nukarūnavome Kauno bei Vilniaus ekipas. Man labai pasisekė, kad tokio jauno amžiaus gavau šansą užsigrūdinti rungtyniaudamas prieš vyrus, o „Žalgiris“ jau tada buvo visų jaunųjų krepšininkų švyturys ir siekiamybė“, – pirmuosius žingsnius krepšinyje prisiminė pasaulio čempionas.

Sąlyginai anksti, vos 31-erių metų, savo karjerą užbaigęs M.Paulauskas tikino, jog per 14 metų aikštelėje persisotino krepšiniu.

„Tikro atsakymo, kodėl gana anksti baigiau karjerą, neturiu ir dabar. Turbūt, kad anksčiau tiesiog nebuvo tokio ilgaamžiškumo, kokį matome šiais laikais. Tuomet jau 30-ies metų galėdavai save vadinti tikru krepšinio veteranu. Aš labai anksti pradėjau žaisti krepšinį, atstovauti komandoms, vasaras leisdavau taip pat su krepšiniu, tad galbūt natūraliai išseko mano laikas ir turėjau priimti tokį sprendimą“, – komentavo M.Paulauskas.




Prieš ketverius metus savo marškinėlių pakėlimą į Kauno „Žalgirio“ arenos palubes stebėjęs buvęs žalgirietis džiaugėsi didžiuliu sirgalių palaikymu dabartinei „Žalgirio“ komandai.

„Sirgalių ir visos Lietuvos dėmesys „Žalgiriui“ yra itin išaugęs pastaraisiais metais. Visi bilietai išparduodami, o tai tik patvirtina, jog komandai yra jaučiama pagarba. Kartais turime išmokti džiaugtis ir pralaimėtomis rungtynėmis bei mėgautis žalgiriečių rodomu kovingumu“, – teigė Lietuvos krepšinio legenda.

Interviu metu M.Paulauskas taip pat atskleidė savo sėkmingo žaidimo paslaptis, savęs išbandymą trenerio rolėje ir pasiūlymą karjeros laiptais kilti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Komentarai

  1. .

    Žalgiris yra didžiulis klubas Lietuvoje, o Eurolygos komandos namų rungtynės yra kažkas nepakartojamo. Deja, buvo, nes likusios bus tik formalumas. Deja, bet dabar Žalgiris primena buvusį pasaulio čempioną boksininką, kuris nesenai nokautais vertė iš koto visus varžovus, o dabar staiga yra nokautuojamas pats ir net po kelis sykius iš eilės. Dabar visi varžovai po rungtynių gali girtis, cha, ir aš jį patvarkiau. Vaizdas labai liūdnas. Būtų metas sunerimti, bet komandos treneriui tai nerūpi. Ir niekas nieko negali pasakyti, nes jam nerūpi. Prašiko Mindaugo taurę, prapylė Eurolygą, vietiniame fronte vos bezda, prieš Kėdainius vos išneša skudurus, tai ką kalbėt ? Žaidimas toks koktus, kad gaila žiūrėti, tritaškių beveik nėra, greitų atakų visai nėra. Komandos papildymas tragiškas, ką nusiperka, tuoj sulaužo morališkai ir psichiškai, ne visi gi žmonės gali priimti tokį žvėrišką staugimą savo adresu. Pernai Micičius ir Toupane nenusileisdavo, ginčijosi, tai jų atsisakė. Topinių Eurolygos žaidėjų ! O dabar iš medžių turi daryti rezultatą, kai apsišiko, tai tuoj apvertė plokštelę – nerūpi. O mums rūpi, mes nesame idiotai, kurie kilnoja bukus plakatus apie meilę komandai, bet ne pergalėms. Mums reikia pergalių ! Ir mes norime, kad tas psichas nustotų žeminti, laužyti, traumuoti žaidėjus savo nevaldomais isterijos priepuoliais. Jeigu nori rėkti, prisijunk prie tų maušų green boysų, nueik į tribūną ir stauk. Su tais staugimais vyr trenerio vietoje baigi, nes dievas mato, nušvilpsime. Gerbk žmones ir elkis kaip su žmonėmis, tada ir tave gerbs.

  2. to .

    Pritariu