Simbolinėje XXV „A lygos“ turo rinktinėje: Andrius Velička ir Andrej Čuchlej 0

alyga.lt inf.

25-ojo „SMScredit.lt A lygos“ turo simbolinėje rinktinėje yra net septynių komandų atstovai. Trys iš jų rungtyniauja „Trakuose“, po du futbolininkus gina Jonavos „Lietavos“ ir „Kauno Žalgirio“ spalvas, po vieną delegavo Klaipėdos „Atlantas“, Vilniaus „Žalgiris“, Kauno „Stumbras“ ir Utenos „Utenis“.

Puolėjas – Andrius Velička („Kauno Žalgiris“)

„Kauno Žalgirio“ puolėjas parako dar turi. Tokia nuvalkiota ir klišinė frazė idealiai tinka A.Veličkos pasirodymui apibūdinti. Puolėjas buvo viena ryškiausių figurų savo komandoje ir suteikė nemokamų pamokų jaunai „Stumbro“ gynybos linijai ne tik pelnydamas išlyginamąjį įvartį, bet ir sukurdamas ne vieną momentą komandos draugams.

Saugas – Andrejus Čuchlejus („Kauno Žalgiris“)

„Kauno Žalgirio“ legionierius iš Baltarusijos prie komandos prisijungė neseniai, tačiau jau tapo vienu ekipos vedlių. Aktyvus ir aštrus saugas kėlė daug vargo varžovų krašto gynėjams, kadangi nenuilstamai marširavo tiek kairiu, tiek dešiniu flangu, nevengdamas atsidurti ir atakos smaigalyje. Būtent po jo perdavimo žalgiriečiai išlygino rezultatą antrojo kėlinio viduryje. Debiutas turo rinktinėje.

Vartininkas – Dmytras Babenka („Lietava“)

Pakeitęs mini traumą patyrusį Giedrių Kvedarą, Dmytras Babenka pratęsė komandos draugo pradėtą darbą ir išlaikė „Lietavos“ seriją be praleisto įvarčio. Dusyk jis išgelbėjo komandą pirmajame kėlinyje po Andriaus Bartkaus smūgio ir akistatoje su Donatu Kazlausku. Po pertraukos jis užtikrintai tvarkėsi „antrame aukšte“, nutraukdamas perdavimus link vartų, taip pat neleido įmušti Maksimui Maksimovui ir Andriui Jokšui, o „Lietavos“ vartai „sausais“ liko ketvirtą turą iš eilės.

Gynėjas – Markas Beneta („Atlantas“)

Praleidęs įvartį greitos atakos metu ir praradęs taškus prieš „Utenį“, tokios prabangos „Atlantas“ antrą sykį sau leisti nebegalėjo, todėl prie savo vartų prisispaudusios „Lietavos“ staigių išpuolių prevencija buvo viena svarbiausių uostamiesčio komandai, kurios vidurio gynėjai standartinių situacijų metu dažnai keliaudavo į varžovų baudos aikštelę. Tai, kad tokių išpuolių praktiškai nebuvo, taip pat yra ir M.Benetos indėlis. Tai, kad „Atlantas“ neįmušė – jau kita istorija, bet gynėjas stengėsi padėti komandai ir puolime. Antrajame kėlinyje įsiminė gynėjo tolimas smūgis iš toli, kuris po rikošeto praskriejo šalia vartų.

Gynėjas – Michailas Šyška („Trakai“)

Nors yra nominalus gynėjas, tačiau šioje zonoje „Trakų“ naujokas M.Šyška sužaidė tik antrąjį mačą, prieš tai kelis sykius darbavęsis atraminio saugo pozicijoje, bet savo pasirodymu padarė viską, kad Deivido Česnauskio netektis komandoje būtų tiesiog nepastebima, bei nusipelnė debiuto turo rinktinėje. Jis patikimai uždarė Ernestą Veliulį, eliminuodamas kairiojo flango grėsmę, tuo pačiu nevengė prisijungti prie komandos atakų. Jo reidas pirmajame kėlinyje ir idealiai tikslus perdavimas į baudos aikštelę Nerijui Valskiui – puiki to iliustracija.

Gynėjas – Valdemaras Borovskis („Lietava“)

Apie „Lietavos“ gynybą pastaruoju metu sakomi ir rašomi vien geriausi žodžiai. Jos širdyje rungtyniaujantis Valdemaras Borovskis vėl buvo svarbi detalė griaunant „Atlanto“ atakas. Labiausiai patyręs futbolininkas ne iš gero gyvenimo buvo priverstas iš flango persikelti į gynybos vidurį ir poroje su Edgaru Žarskiu tapo vienais iš nedidelio „Lietavos“ stebuklo kūrėjais. Uostamiesčio ekipa turėjo galimybių įmušti, darbo buvo ir vartininkui, tačiau V.Borovskio vadovaujama gynybos linija atsilaikė ir ženkliai prisidėjo prie svečiuose iškovoto taško.

Saugas – Mantas Kuklys („Žalgiris“)

Išplėšta pergalė mačo pabaigoje yra svarbiausia M.Kuklio sudedamoji dalis bilieto į rinktinę recepte. Taip, tame momente nusišypsojo sėkmė, tą suprato ir pats už galvos susigriebęs saugas, tačiau įvartis yra įvartis ir jo iš vilniečio niekas neatims. Šalia to, „Žalgirio“ atakų organizatoriaus žaidimas buvo įprastas – skirstomi kamuoliai puolant, geri kamuolio pakėlimai standartinių situacijų metu, kėlę gaisrus prie „Utenio“ vartų.

Saugas – Robertas Vėževičius („Stumbras“)

Nors pirmajame Kauno derbio kėlinyje komandos momentų daug nesukūrė, „Stumbro“ pavojingiausiose atakose ryškų pėdsaką paliko vienas labiausiai patyrusių komandos žaidėjų. Įmušęs puikų įvartį ir išvedęs savo ekipą į priekį, R.Vėževičius vėliau tarsi ant lėkštutės padėjo kamuolį apmaudžiai į vartininką mušusiam Nauriui Petkevičiui. Saugas grasino vartams ir po pertraukos, todėl nenuostabu, kad keičiamą žaidėją stadione susirinkę žiūrovai iš aikštės palydėjo gausiais plojimais.

Saugas – Danielis Romanovskis („Utenis“)

„Žalgiriui“ priklausantis ir nuomos pagrindais į Uteną persikėlęs saugas padarė tai, kas šiuolaikiniame futbole pasitaiko ne dažnai – įmušė į savo pagrindinio klubo vartus, tuo, turbūt, sukeldamas dvejopus jausmus sostinės klubo vadybai. Prieš rungtynes sulaukęs žalgiriečių trenerių pagyrimų D.Romanovskis parodė, kad jie yra užtarnauti, ir tinkamai išnaudojo varžovų paliktas erdves, aštriais perdavimai ieškodamas komandos draugų, o įvartis po kampinio bent trumpam suteikė „Uteniui“ vilties atimti taškų iš pirmaujančios lygoje komandos.

Saugas – Jevgenijus Zasavickis („Trakai“)

Kai trejas rungtynes paeiliui muša puolėjas, jis susilaukia pagyrimų, tačiau kai tris kartus iš eilės muša atraminis saugas, tuomet jau privalomos ovacijos. Verta pastebėti, kad J.Zasavickio žaidimas šiek tiek pasikeitė. Anksčiau koncentravęsis praktiškai tik į varžovų atakų griovimą, pastaruoju metu jis vis dažniau bando savo laimę smūgiais iš toli. Tą matėme ir mače prieš „Sūduvą“, kai porą sykų mušęs iš toli legionierius iš Moldovos pamažu prisišaudė ir antrojo kėlinio viduryje laiku atsidūręs tinkamoje vietoje padvigubino riterių persvarą, iš esmės nulemdamas ir rungtynių baigtį.

Puolėjas – Nerijus Valskis („Trakai“)

Jei žalgiriečio A.Kaludjerovičiaus įvarčių mašina kiek sustojo, tai N.Valskio variklis jokių požymių apie galintį pasibaigti kurą nerodo. Rezultatyviausias lygos žaidėjas „Sūduvą“ šiame ture nuskriaudė, įmušdamas jau šeštose lygos rungtynėse iš eilės. Antrojo kėlinio viduryje iš atakos smaigalio buvo perstatytas į flangą, vietą puolime užėmus į komandą sugrįžusiam Tadui Labukui. Čia N.Valskis pasižymėjo puikiu veiksmu gynyboje, neleisdamas prieš vartus iššokti Valentinui Baranovskiui, mačui artėjant prie pabaigos. Trečią turą iš eilės į turo rinktinę patenkantis riteris tuo pačiu tapo ir daugiausiai sykių į ją išrinktu žaidėju lygoje. Čia N.Valskis – jau devintą sykį.