Simbolinėje XXVI „A lygos“ turo rinktinėje du „Kauno Žalgirio“ žaidėjai 0

alyga.lt inf.

26-ojo „SMScredit.lt A lygos“ turo simbolinėje rinktinėje – penkių komandų atstovai. Tris futbolininkus, daugiausiai iš visų, atstovauja Vilniaus „Žalgiriui“, po du žaidėjus delegavo Klaipėdos „Atlantas“, „Trakai“, Marijampolės „Sūduva“ ir „Kauno Žalgiris“.

Vartininkas – Deividas Mikelionis („Kauno Žalgiris“)

Paskutinėmis mačo sekundėmis kampinio metu atskubėjęs prie svečių vartų D.Mikelionis smūgiu galva išlygino rezultatą, todėl, kai vartininko įvartis išplešia komandai tašką, abejonių dėl vietos geriausiųjų vienuolikėje tiesiog nėra nežiūrint į tai, kad galimybių demonstruoti meistriškumą rungtynių metu, varžovams šaudant virš ar šalia vartų, nebuvo, o išgelbėti savo komandos „Atlantui“ mušant įvartį kaunietis, nors kamuolį ir lietė, iš esmės galimybių neturėjo.

Gynėjas – Ignas Dedura („Kauno Žalgiris“)

Jei visa „Kauno Žalgirio“ gynybos linija būtų rungtyniavusi kaip komandos veteranas, „Atlantas“ aikštę būtų palikęs be įmušto įvarčio. I.Dedura ne tik buvo tarsi uola savo baudos aikštelėje, kur be klaidų dirbo „antrajame aukšte“, bet ir tikras gynybos generolas, nuolat auklėjęs jaunesnius komandos draugus. Pačioje mačo pradžioje gynėjas smūgiu galva sudrebino ir klaipėdiečių vartų skersinį standartinės situacijos metu.

Gynėjas – Donovanas Slijngardas („Žalgiris“)

Vilniečiai pastaruosius porą mėnesių lygoje retai galėjo pasigirti „sausais“ išlaikytais vartais. Žinoma, prieš nukraujavusią ir traumų išretintą „Lietavą“ tai galbūt nėra išskirtinis žygdarbis, bet gynybos linijai ne tik pavyko neutralizuoti galimus jonaviškių greitus išpuolius, bet ir praktiškai nesuteikti darbo savo vartininkui. Prie to prisidėjo ir patikimai sužaidęs „Žalgirio“ legionierius iš Olandijos. Jo kraštu svečiai rengė daugiausiai atakų, todėl būtent šis gynėjas padarė viską, kad atsivėrusiomis erdvėmis varžovai pasinaudoti galimybių neturėtų.

Gynėjas – Michailas Šyška („Trakai“)

Nors „Trakų“ komandoje legionierius iš Ukrainos sužaidė vos šešerias rungtynes, antrą savaitę iš eilės tarp geriausiųjų turo vienuolikos futbolininkų patenkantis gynėjas vis labiau įsilieja į komandos žaidimą. Mačas prieš „Utenį“ buvo puikus to įrodymas. M.Šyškos nuopelnų sąraše – patikimas darbas gynyboje, jungimasis į atakas bei vienintelis mačo įvartis. Jam įmušti prireikė šiek tiek sėkmės, tačiau sėkmė lydi geriausius.

Gynėjas – Marius Činikas („Sūduva“)

Per trejas paskutines rungtynes, kuriose M.Činikas sužaidė be keitimo, „Sūduva“ nepraleido. Sutapimas? Galbūt, tačiau „Stumbras“ pastaruoju metu bent sykį nuginklavo net pirmaujančių šalies klubų vartininkus. Prie tokio rezultato neabejotinai prisidėjo ir suvalkiečių krašto gynėjas. Jam teko prižiūrėti sezono pabaigoje gerą formą demonstruojantį Robertą Vėževičių. Šis aštriau aikštės šeimininkų vartams grasino vos kartą greitos atakos metu.

Saugas – Paulius Janušauskas („Sūduva“)

P.Janušauskas neatliko rezultatyvaus perdavimo, įvarčio neįmušė, tačiau ir be to jis buvo neabejotinai geriausiu rungtynių žaidėju. Vien pirmajame kėlinyje saugą pamatėme kone visuose pavojingiausiuose epizoduose atakoje. Futbolininkas perdavimais ieškojo komandos draugų, stengėsi mušti pats. Būtent P.Janušauskas atliko esminį perdavimą į priekį link Tomo Radzinevičiaus atakoje, po kurios „Sūduva“ įsiveržė į priekį. Darbas griaunant varžovų atakas taip pat buvo pastebimas, nes saugo buvo pilna visur.

Saugas – Saulius Mikoliūnas („Žalgiris“)

Iš gynybos linijos į sau įprastą krašto saugo poziciją sugrįžęs S.Mikoliūnas pagaliau nutraukė daugiau nei pusę metų trukusią įvarčių sausrą lygoje. To žalgirietis nusipelnė, nes pirmajame kėlinyje Jonavoje daugiausiai įtampos aikštės šeimininkams kėlė būtent tas kraštas, kuriame rungtyniavo S.Mikoliūnas. Įvartis taip pat buvo pelnytas pačiu laiku, iškart po pertraukos, puikiai suklaidinus Luką Miščiuką. Juo buvo nutraukta kažkiek slėgusi daugiau nei ketverias rungtynes trukusi jonaviškių „sausų“ minučių serija, o „Žalgiris“ nubėgo į priekį ir ėmė smagintis puolime.

Saugas – Donatas Kazlauskas („Atlantas“)

„Atlanto“ vyr. treneriui ieškant „žudikų“ atakos smaigalyje, D.Kazlauskas buvo bene geriausias ir aktyviausias savo komandos žaidėjas puolime. Nors ypatingai didelių gaisrų svečiai nesurengė, tačiau būtent krašto saugas laiku atsidūrė baudos aikštelėje greitos atakos metu ir išvedė klaipėdiečius į priekį nestipriu, bet tiksliu smūgiu. Aktyviai darbavosi savo flange, neduodamas ramiai gyventi varžovų gynybai. Antrajame kėlinyje akrobatinis futbolininko bandymas įmušti „per save“ buvo labai arti tikslo.

Saugas – Bahrudinas Atajičius („Žalgiris“)

22 minutės. Tiek „Žalgirio“ legionieriui pakako į savo sąskaitą įsirašyti pirmajam sezone „hetrikui“. Visus tris kartus jis laiku įkirsdavo link vartų ir, sulaukus tikslių komandos draugų perdavimų, belikdavo nesuklysti akistatose su varžovų vartininku. Švedijoje gimęs bosnis galėjo aikštę palikti su keturiais įvarčiais kišenėje, tačiau sykį futbolininkas smūgiu sudrebino virpstą.

Saugas – Ovidijus Verbickas („Atlantas“)

„Atlantui“ buksuojant, O.Verbickas buvo viena ryškiausių asmenybių aikštėje. Būtent šiam saugui tenka bene svarbiausia užduotis – organizuoti komandos žaidimą. Negana to, pirmajame kėlinyje Kaune teko darbuotis ir arčiau savo vartų bei griauti varžovų atakas, nes įprastinis komandos atraminis saugas Andrius Bartkus buvo nustumtas į vidurio gynėjo poziciją. Bet tai O.Verbickui nesutrukdė atsidurti svečių baudos aikštelėje ir rezultatyviu perdavimu prisidėti prie to, kad klaipėdiečiai išsiveržtų į priekį.

Puolėjas – Tadas Labukas („Trakai“)

Puolėjams šis turas buvo kuklus. Po poros metų į „Trakų“ klubą sugrįžęs T.Labukas aikštėje pasirodė vos antrą kartą, bet buvo aktyvus ir darė viską, kad išlaikytų vietą starto vienuolikėje ir būsimose rungtynėse. Ar to užteko komandos vyr. treneriui, pamatysime savaitgalį, tačiau rezultatyvus perdavimas – geras pareiškimas ir gera pradžia, artėjant svarbiausiems sezone mūšiams. Sveikas sugrįžęs, Tadai!