D.Galkevičius apie pirmą sezoną trenerio kėdėje: „Viską reikia vertinti pozityviai“ 0

Futbolininko karjerą po praėjusio sezono baigęs Dominykas Galkevičius iš futbolo niekur nedingo ir iškart pasuko trenerio keliu. 34-erių metų saugas kartu su Vytautu Vaškūnu stojo prie „Kauno Žalgirio B“ komandos vairo ir vadovavo ekipai LFF Pirmos lygos pirmenybėse.

„Kauno Žalgirio“ futbolo akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta jauna komanda debiutiniame savo sezone tarp 14 komandų užėmė 11 vietą. Jaunieji žalgiriečiai iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis ir patyrė 12 nesėkmių.

Vis tik, antroje sezono pusėje jaunieji futbolininkai padarė kokybinį šuolį į priekį ir pradėjo rinkti taškus, o sezoną užbaigė trejomis pergalėmis iš eilės.

Apie pirmąjį sezoną trenerio kėdėje, iššūkius ir jaunuosius žalgiriečius D.Galkevičius pasakojo Žalgiris.lt svetainei.

– Dominykai, kaip vertintum pirmąjį sezoną trenerio kėdėje?
– Transformacija iš žaidėjo į trenerį buvo labai greita, todėl iš pradžių net netikėjau, kad aš stoviu šalia aikštės, o ne joje. Debiutiniame sezone buvo įvairių situacijų – ir geresnių momentų, ir streso. Perėjimas į naują rolę nebuvo toks lengvas, bet viską reikia vertinti pozityviai – B komanda pradėjo žaisti Pirmoje lygoje, atsirado C komanda. Žaidėjai migravo tarp jų, kartais pasiekdavo ir pagrindinę komandą, o tai rodo, kad ši klubo idėja buvo vykusi. Yra labai sveikintina, kai dešimt 2004 metais gimusių žaidėjų debiutuoja Pirmoje lygoje ir joje gauna laiko pasireikšti

– Kaip futbolininkai reagavo į nuolatinį migravimą tarp pagrindinės, B ir C komandų?
– Reikia suprasti, kad vaikinams tai buvo naujas dalykas, kurio anksčiau nebuvo. Noriu tikėti ir galvoju, kad žaidėjai tai priėmė kaip naują iššūkį ir jame paaugo. Visi žaidėjai aiškiai žinojo ko siekia, todėl net ir žaisdami C komandoje nestokojo motyvacijos. Jaunimo komandų treneriai aišku susiduria su ta specifika, kai tenka ieškoti motyvacijos iš pagrindinės komandos atėjusiems futbolininkams. Juos nuteikti yra trenerių darbas – tai yra konkurencija ir tą reikia priimti kaip dalį žaidimo komandoje. Futbole per keletą savaičių ar rungtynių viskas gali pasikeisti, o to įrodymas yra ir jaunųjų futbolininkų treniruotės su pagrindine komanda, kurioje jie prisiliečia prie visai kito ritmo, kitų greičių. Turėjome 5-6 žaidėjus, kurie nuolat keisdavosi ir dalyvaudavo treniruotėse su pagrindine komanda. Jiems tai buvo didžiulis impulsas ir motyvacija siekiant profesionalumo. Net neabejoju, kad tie, kurie tokios galimybės negavo šiemet, ją gaus kitais metais. Vaikinai čia turi charakterį.

– Ką jauniems futbolininkams davė treniruotės su pagrindine komanda?
– Jaunimas neturi stabilumo ir mes turime tai suprasti, nes tai natūralu. Pasitreniravę su pagrindine komanda jie grįžta užsikrovę gerų emocijų ir viską pasakoja savo komandos draugams, taip keldami motyvaciją ir jiems. Jiems tai yra įvertinimas už B komandoje liejamą prakaitą. Labai svarbu yra tai, kad pagrindinės komandos treneriai rodo dėmesį ir jiems vietinis jaunimas yra prioritetas.

– Geriausias pavyzdys turbūt yra Lukas Odincovas, kuris sezoną pradėjo įrodinėdamas savo vertę B komandoje, o vėliau spėjo debiutuoti ir A lygoje?- ai tik susirinkome su B komanda tą akcentavome – tikrai turėsite šansą pasirodyti ir pagrindinei komandai. Tai buvo mano pažadas, todėl džiaugiuosi, kad tai net ir viršijo lūkesčius. Lukas debiutavo ir A lygoje, o tai yra pavyzdys ir įrodymas kitiems jauniems žaidėjams, kad tai nėra tik tušti žodžiai, o reali galimybė. Visi tikime, kad ateityje tokių pavyzdžių bus ir daugiau, dedame viltis į akademiją

– Ką reikėjo įskiepyti jaunimui pradėjus dirbti? Kokią žinutę jiems perdavėte?
– Aiškiai nubraižėme gaires, ko žaidėjams reikia norint tapti profesionalais ir patekti į pagrindinę komandą. Teko daug šnekėti apie patį požiūrį į treniruotes, jų lankymą ir net tam tikrų dalykų aukojimą vardan futbolo. Iš pradžių trūko konkurencingumo kiekvienoje situacijose, bet antroje sezono dalyje vaikinai suprato, ko jie patys nori. Anksčiau jie buvo pratę kiek kitaip, bet džiugu, kad didesnė dalis vaikinų futbolą stato pirmoje vietoje ir kiekvieną dieną treniruotėse nori būti vieni už kitus geresniais.

Taip pat, nuo pirmos treniruotės akcentavome discipliną, kuri yra mūsų veidrodis. Be šio dalyko mes negalime eiti į aikštę ir kovoti vienas už kitą. Turime bendrų susitarimų, kurių privalome laikytis dėl vieno tikslo. Nuo jaunimo iki pagrindinės komandos „Kauno Žalgirio“ organizacijoje yra akcentuojama tvarka ne tik savo stadione, bet ir visur, kur nuvažiuojame. Tai yra pagarba ne tik kitiems, bet ir sau. Disciplina ir tvarka yra vienas pamatinių dalykų.

– Pirmoje lygoje nuolat rungtyniavo ir 16-17 metų vaikinai. Kaip jiems sekėsi rungtyniauti su vyrais?
– Vien žaidimas su vyrais jau yra iššūkis, kuris leidžia jiems sparčiai augti. Jie mokosi iš savo klaidų, o tokiose situacijose atsiskleidžia ir jų asmeninės savybės. Mes matome, kaip vaikinai reaguoja į savo klaidas ir pastabas, o maloniausia yra matyti, kad tos klaidos galiausiai dingsta ir nėra kartojamos. Mano akimis per šį sezoną vaikinai labai paaugo, o mes gavome labai daug informacijos apie juos. Noriu dėl to pagirti visus žaidėjus.

Prieš eidami į Pirmą lygą su jaunimu tikrai neakcentavome rezultatų svarbos, o pirmoji sezono dalis tik patvirtino, kad žaidžiame su jaunais vaikinais, kuriems tai yra nauja patirtis. Tiesa, net ir po sezono pradžioje pralaimėtų rungtynių mes pasiimdavome labai daug pozityvių dalykų. Žaidėjai klausėsi, mokėsi iš klaidų ir tiesiog siurbė informaciją.

– Sezoną pavyko užbaigti trimis pergalėmis iš eilės. Ar tai atspindi komandos tobulėjimą?
– Mane asmeniškai labiau džiugina ne pergalės, o atmosfera komandoje, išaugęs kovingumas ir susižaidimas. Komanda susigyveno ir jau matosi, kad vaikinai žino, ką daro. Tos pergalės juos pakėlė į visai kitą emocinį lygį. Prieš žiemos pertrauką visi vaikinai žino, ko jiems trūksta ir yra pasiruošę dirbti pagal individualiai jiems sudarytus planus. Neabejoju, kad tos trys pergalės pasiruošimo metu jiems pridės papildomos motyvacijos.

– Ar yra žaidėjų, kurie jau kito sezono metu gali belstis į pagrindinės komandos duris?
– Tikrai yra žaidėjų, kurie pretenduoja papildyti pagrindinę komandą ir yra arti jos. Kaip ir minėjau, pagrindinės komandos treneriai visus stebi ir šansų turės ne vien tie, kurie šiemet jau treniravosi su pagrindine ekipa. Mūsų vaikinai per žiemą viską turi savo rankose – įdėtas sunkus darbas neliks nepastebėtas.

– Kokie yra artimiausi trenerių planai?
– Sezonas baigėsi, bet mums darbas tik prasideda. Individualizacija, žaidėjų profiliavimas, diskusijos su treneriais. Stebime ir jaunesnius akademijos futbolininkus, kuriuos kitais metais taip pat norėsime įtraukti į B ir C komandų veiklą.

Žiemos metu norime žaidėjus padaryti dar geresniais ir paruošti juos artėjančiam sezonui. Tikimės, kad pandemija leis įprastu ritmu sugrįžti į treniruotes, o kitame sezone niekas nesikeis – stengsimės užauginti jaunimą pagrindinei komandai.